Giedrė Juškienė: visų pirma, svarbu žmogiškumas (above all, humanity is important)

Remote Photography by Evelina Kvartunaite

Kaip pristatytumėte save?

Jautri siela, ieškanti savo vietos po Saule.

Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?

Pati rimčiausia veikla yra - mama. O su šia veikla per didžiulius iššūkius ir nuopolius atėjo ir kitos rimtos veiklos - šiuo metu esu šviežiai iškepta sertifikuota pogimdyminė dula ir turiu planų sujungti dvi aistras ir tapti Fotografuojančia dula. Taip pat esu organizacijos mamoms “Namų mama” Lietuvoje bendraįkūrėja, tai ne pelno siekianti organizacija, kurios koncepciją atradau Berlyne ir Šveicarijoje. Tai kelias į šias veiklas aš sakau prasidėjo nuo pirmosios dukros Gytės gimimo, kai tvarkiausi su motinystės virsmo iššūkiais. Kai dukrai buvo vieneri, išvažiavome su vyru gyventi į Berlyną. Čia gimė antroji dukra Maja. Turėjau dvi skirtingas gimdymo patirtis, Lietuvoje po gimdymo laikotarpiu jaučiausi labai vieniša, pati gimdymo priežiūra nebuvo tokia, kokia įsivaizdavau, kad turi būti. Todėl kai sužinojau, kad laukiuosi antrą kartą, iš karto susiradau dulą, kuri lydėjo mane nėštumo ir gimdymo kelionėje. Taip pat turėjau ypatingą gimdymo patirtį Berlyno gimdymo namuose, kur gimdymas priimamas ne mediciniškai, o natūraliais būdais. Po gimdymo čia yra taip pat suteikiama kruopštensė priežiūra mamai nei Lietuvoje. Tai šios dvi skirtingos patirtys viduje kuteno didžiulį norą kažką padaryti, kad ir Lietuvoje moterims būtų geriau. Šis  noras manyje degė gan ilgai, kol atėjo atsakymai, ką aš galiu padaryti - pamačiau organizuojamus pogimdyminės dulos mokymus nuotoliu ir supratau, kad tai yra tai ko mano siela ieško. Visų pirma pradėjau mokintis pogimdyminės dulos kursus ir tvirtai nusprendžiau ja tapti, iki tol pati bendrystės ir būdų kaip padėti mamoms ieškojau Berlyno organizacijoje “Supermamas Berlin”. Kol vieną dieną atėjo mintis - o kodėl tokios organizacijos nepabandžius įkurti Lietuvoje. Jos esmė, kad yra kuriama mamų bendruomenė, kai vienos mamos padeda kitoms - atneša maisto po gimdymo ir skiria laiko pabendravimui. Likimas man atsiuntė dvi bendramintes - Patriciją ir Editą ir mes jau nuo gruodžio vystome šią iniciatyvą ir matome didžiulį poreikį ir susidomėjimą Lietuvoje. 

Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?

Tiek asmeniniame gyvenime, tiek karjeroje vadovaujuosi tomis pačiomis vertybėmis, visų pirma svarbu žmogiškumas, klaidų pripažinimas, sąžiningumas, atvirumas, išklausymas.

Kokie keliai jus atvedė į Vokiejią? Kur gyvenate ir galbūt gyvenote prieš tai?

Kai pirmajai dukrai Gytei buvo 8 mėnesiai, vyras susirado darbą Berlyne. Aš auginau dukrą Lietuvoje ir nusprendžiau pabandyti pagyventi Berlyne, mane šis miestas visuomet žavėdavo. Į Berlyną atvykome iš Kauno. 

Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu užsienyje?

Mano gyvenimo kokybė geresnė yra Lietuvoje. Pagrindinis kokybės rodiklis yra kalba, sociumas, sistemos ir tvarkos išmanymas, darbinė patirtis. Tačiau patirtis, kurią įgijau gyvendama užsienyje yra neįkainojama, tai sulyginčiau su vėžliu, kuris išlįstų iš savo kiauto, jį pamestų ir eitų mylių mylias, kol susirastų naujus namus. 

Ko pasiilgstate būdama užsienyje?

Pokalbių su draugais ir artimaisiais iki išnaktų, lietuviškai kalbančių praeivių, sūrio ir duonos, lietuviškos gamtos, teatro, lietuviškų knygų, kurias gali paskaityti knygynuose. 

Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje?

Pradėjau labiau branginti Lietuvą ir žmones, vaikystės draugus, artimuosius. 

Kaip viskas atrodė grįžus į Lietuvą?

Grįžus iš užsienio Lietuvoje viskas atrodo paprasčiau, bet širdžiai visvien mieliau. 

Kokios jūsų svajonės verčia jus judėti į priekį?

Laisvė visame kame.

Iš kur semiatės įkvėpimo?

Žmonių, o labiausiai dukrų. 

Kokia veikla jus domina be darbų, gal turite kokių nors hobių, laisvalaikio užsiėmimų?

Mėgstu tapyti, skaityti knygas, medituoti ir išbandyti įvairias dvasines praktikas, keliauti, vaikščioti gamtoje ir ją stebėti. 

Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų? 

Tiek žmonėms, tiek sau priminimas - bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti, tik taip įmanoma atrasti gyvenimo kelią, o kartais ir kelius, nes jie laikui bėgant keičiasi kaip ir mes patys. 

Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi? 

Pakelk šikną nuo sofos ir eik daryt!

Kokią Giedrę norėtumėte matyti ateityje? Kaip dėliojasi jūsų kelionė?

Noriu matyti Giedrę, kuri yra drąsi, laisva, jautri, klystanti, pripažįstanti, atvira, išklausanti, mylinti save - noriu išlaikyti svarbiausias vertybes ir nepasiklysti, o pasiklydus, žinoti kur sugrįžti. Mano kelionė veda mane atgal į Lietuvą su organizacija mamoms, kuri atneša gerą pokytį ir bendrystę mamoms, o man - tam tikrą išsilaisvinimą. 

Dėkoju už pokalbį.

How would you introduce yourself?

A sensitive soul searching for its place under the Sun…

What activities do you do? What was your career path?

The most serious activity is being a mother. And with this activity, through great challenges and setbacks, came other serious activities - I am currently a freshly baked certified postpartum doula and I have plans to combine my two passions and become a Photography Doula. I am also the co-founder of the organization for mothers "Namų mama" in Lithuania, a non-profit organization whose concept I discovered in Berlin and Switzerland. I say that the path to these activities began with the birth of my first daughter, Gytė, when I was dealing with the challenges of becoming a mother. When my daughter was one, my husband and I went to live in Berlin. The second daughter Maja was born here. I had two different birth experiences, I felt very lonely in Lithuania after giving birth, the birth care itself was not what I imagined it should be. So when I found out I was expecting my second time, I immediately found a doula to accompany me on my pregnancy and birth journey. I also had a special experience of giving birth in a maternity hospital in Berlin, where childbirth is accepted not by medical but by natural methods. After giving birth, the mother is given more careful care here than in Lithuania. These two different experiences tickled a great desire to do something to make things better for women in Lithuania. This desire burned in me for a long time, until the answers came, what I can do - I saw the distance training of a postpartum doula and realized that this is what my soul is looking for. First of all, I started studying postpartum doula courses and firmly decided to become one, until then I was looking for fellowship and ways to help mothers in the Berlin organization "Supermamas Berlin". Until one day the idea came - why not try to establish such an organization in Lithuania. Its essence is that a community of mothers is created when some mothers help others - bring food after giving birth and spend time for communication. Fate sent me two like-minded people - Patricija and Edita, and we have been developing this initiative since December and we see great demand and interest in Lithuania.

What is important to you in your personal life and what affects your career? What values would you highlight? 

Both in my personal life and in my career, I am guided by the same values, above all, humanity, admitting mistakes, honesty, openness, and listening are important.

What paths led you to Germany? Where do you live and may have lived before?

When the first daughter Gyte was 8 months old, the husband found a job in Berlin. I raised my daughter in Lithuania and decided to try to live in Berlin, I was always fascinated by this city. We arrived in Berlin from Kaunas.

How would you compare your quality of life in Lithuania with life abroad?

My quality of life is better in Lithuania. The main indicator of quality is language, society, knowledge of system and order, work experience. But the experience I gained from living abroad is priceless, I would compare it to a turtle that would come out of its shell, lose it and walk miles and miles to find a new home.

What do you miss about being abroad?

Conversations with friends and relatives until nightfall, Lithuanian-speaking passers-by, cheese and bread, Lithuanian nature, theatre, and Lithuanian books that you can read in bookstores.

How did the attitude towards Lithuania and Lithuanians change after you started living abroad?

I began to appreciate Lithuania and its people, childhood friends and relatives more.

How did everything look when you returned to Lithuania?

After returning from abroad, everything seems simpler in Lithuania, but it is still dearer to the heart.

What are the dreams that keep you moving forward?

Freedom in everything.

Where do you get your inspiration from?

People, especially my daughters.

What activities are you interested in besides work, do you have any hobbies or leisure activities?

I like to paint, read books, meditate and try various spiritual practices, travel, walk in nature and observe it.

What would you advise people who are hesitating about decisions, and life path choices?

A reminder to both people and ourselves to try, try and try again, this is the only way to find the path of life, and sometimes the roads, because they change over time just like us.

What's the best advice you've ever received?

Get off the couch and go do it!

Which Giedrė would you like to see in the future? How is your trip going?

I want to see Giedrė, who is brave, free, sensitive, mistaken, accepting, open, listening, and loving herself - I want to keep the most important values and not get lost, and when lost, know where to return. My journey leads me back to Lithuania with an organization for mothers, which brings good change and fellowship to mothers, and a certain liberation for me.

Thank you for the conversation.