Rima Dirse: Nepamiršk, kad turi teisę keisti nuomonę (Remember that you have the right to change your mind)
Photography by Evelina Kvartunaite
Kaip pristatytumėte save?
Prisistatau: vardas Rima. Pavardė, kurią galima rasti oficialiuose dokumentuose: Dirsytė, Zijp-Dirse, Dirse.
Kokia veikla užsiimate? Koks buvo Jūsų karjeros kelias?
Šiuo metu esu vaikų ir jaunimo literatūros vertėja, verčiu iš olandų kalbos į lietuvių kalbą, dirbu Vilniaus leidyklai “Nieko rimto” ir Nederlands Letterenfonds ( Nyderlandų literatūros fondas).
Lietuvoje baigiau Kauno J. Gruodžio konservatoriją, kur gavau dvigubą klasikinės ir pop daininkės diplomą. Tad po to ilgai ir daug dainavau. Lietuvoje ir už jos ribų. Teko dirbti kavinėse, restoranų show programose, koncertinėse grupėse, laimėti festivaliuose ir konkursuose t.t. ir pan. Esu dėkinga likimui, kad teko dirbti su išskirtinio talento kompozitoriais ir muzikantais, kaip Gintautas Abarius, Kęstutis Lušas, Laimis Vilkončius.
Kas Jums svarbu asmeniniame gyvenime ir karjeros srityje? Kokias vertybes išskirtumėte?
Esu moteris, tad man galioja tokie patys gyvenimo įstatymai kaip ir daugeliui moterų. Asmeniniame gyvenime ramybė ir harmonija, o veikloje visiškai atvirkščias variantas! Mėgstu kūrybinį chaosą su daug adrenalino, nes tik tuomet gimsta tikros emocijos kurios gali sujaudinti ir kitus.
Apie vertybes…teko daug keliauti ir pažinti įvairių žmonių. Daugiausiai žavi savimi pasitikintys, atsakingi, neabejingi, kūrybingi ir sąžiningi žmonės.
Kokie keliai Jus atvedė į Nyderlandus? Kur gyvenate ir kur gyvenote prieš tai?
Į Nyderlandus atvykau iš Kauno su show grupe ir dirbau vienoje olandų muzikinėje firmoje. Teko gyventi Roterdame, po to dešimt metų Amsterdame, kur ištekėjau už olando ir gimė dukra, dabar jai 29 metai ir iki šiol mes bendraujame tik lietuvių kalba.
Šiuo metu gyvenu mažame miestelyje ant ežero kranto, pačiame Nyderlandų centre.
Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu užsienyje?
Į šį klausimą galėčiau pateikti baisiai ilgą atsakymą, bet nenoriu įžeisti savo mielų tautiečių. Faktiškai emigranto gyvenimo kelias yra gan keistas ir ne visuomet rožėmis klotas. Kadangi esu senoji “Berlyno tvoros” griūtį išgyvenusi emigrantė, mano kelionė į Nyderlandus buvo tikslinga. Pasirašiusi kontraktą atvažiavau čia dirbti, o ne ieškoti laimės. Gimiau ir augau tarybinėje Lietuvoje, tremtinių, patriotų šeimoje. Tam laikmečiui ir jo hipokritiškai mokslo sistemai neturiu jokios nostalgijos, atvirkščiai, nenoriu jų minėti, nors ir liko keletas šiltų vaikystės ir jaunystės prisiminimų. Jie yra labai asmeniniai ir nemanau, kad verta juos čia minėti…
Posakis “nieko neturėjom, bet buvom laimingi” yra kvailas ir tiek.
Gyvenimo kokybė Nyderlanduose yra geresnė, nei Lietuvoje daugeliu atžvilgiu. Ir tai lengva paaiškinti, nes Nyderlanduose ji buvo tobulinama ilgus amžius. Nors pastaruoju metu labai džiugu matyti Lietuvą tokią gražią ir modernią! Jei kalbėti apie šalies politiką, tai būtų atskirai nagrinėtina tema. Šiuo metu įvairiais būdais, tinkamais ir netinkamais, sprendžiami demokratijos suvokimo klausimai ir reikia laiko, kad atsisijotų pelai nuo grūdų. Kaip bebūtų, nuo pasaulio nepabėgsime ir Lietuvai anksčiau ar vėliau teks taikytis su gal ir neįprastais įstatymais. Aktyviai seku ir emocingai išgyvenu jos įvykius.
Ko pasiilgstate gyvendama užsienyje?
Pasiilgstu Lietuvos, jos miestų, miestelių ir kaimelių, gamtos ir Baltijos jūros su visais jos turtais! Kai į nepriklausomą Lietuvą pradėjo skraidyti lėktuvai, kaskart leidžiantis į Vilniaus oro uostą vis apsiašarodavau…
Labai liūdna, kad į amžinybę teko išlydėti savo pačius artimiausius žmones. Liko tik tolimi giminaičiai. Ten pat iškeliavo nemažai jaunystės draugų ir kolegų. Daugelis jų per anksti.
Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius pradėjus gyventi užsienyje?
Jau pirmaisiais gyvenimo metais čia įsijungiau į lietuvių bendruomenės veiklą, ilgus metus buvau OLB ( Olandijos lietuvių bendruomenė) valdybos narė, tad per tą laiką teko sutikti nemažą būrį tautiečių. Vadinamuose “Kavos koncertuose” su lietuvių liaudies oranžuotų dainų programa platinau mūsų tautos meną…
Gal mano požiūris į lietuvius keitėsi palaipsniui. Juk metams bėgant keitėsi pati Lietuva, keitėsi ir patys lietuviai. Kaip ir kiekvienoje šalyje Lietuvoje yra teigiamų ir neigiamų reiškinių. Negali daug norėti iš buvusios sovietinės respublikos. Kiekvienoje visuomenėje yra sluoksniai, kurie tenkina ar pvz. …erzina. Cha cha cha…Jei bandyčiau kritikuoti lietuvius, ta kritika būtų tik iš asmeninės patirties ir taikoma tik vienetams. Visi žinome, kas yra tipiška lietuviška, kokie mūsų tautos bruožai. Pasakysiu, kad Lietuvoje tenka būti gan dažnai. Na, pastebiu daug klaidų vaikų auklėjime, stebina kai kurių požiūris į pinigus, dažnai pasigendu elementarių mandagumo taisyklių, nepateisinu geriančių vyrų, jų gyvenimo būdo ir neatsakingo požiūrio į šeimą, yra labai daug neišpręstų socialinių problemų, kurios sprendžiamos vėžlio žingsniu, nemėgstu lietuviškos pop muzikos, kuri primena rusišką ir man kyla klausimas, kodėl muzikantai semiasi patirties ne iš Vakarų ir JAV, kur ji gimė, bet niekaip negali atsiplėšti nuo slaviško minoro iš Rytų? Gal tai blogo skonio ar kalbos barjero reikalai?
Kokios svajonės Jus verčia judėti į priekį?
Gyvenimo džiaugsmas! Tai jis mane verčia judėti į priekį! Esu optimistiška ir mėgstu linksmybes. Anksčiau vyras sakydavo: “Su tavimi neįmanoma rimtai pakalbėti”, bet praėjus metams apsiprato. Net rimtas temas sprendžiame pažvegdami. Gimiau balandyje, esu tipiškas Avinas, kiekvieną pavasarį atgimstu iš naujo. Įsibėgėju ir tais ragais…tik į priekį!
Iš kur semiatės įkvėpimo?
Iš žmonių, kurie sugeba tai, ko aš dar nemoku. Ir iš tokių, kurie daro tą patį, ką ir aš darau, bet žymiai geriau.
Kokia veikla Jus domina be darbo? Gal turite kokių nors hobių, laisvalaikio užsiėmimų?
Geras klausimas. Bandau atsakyti. Veikla pieš Corona viruso pandemiją: kelionės, koncertai, miuziklai, parodos, sporto mokykla, baseinas, draugai, restoranai, tapybos kursai, sodininkystė, bendrijos kolegijos projektai ir rankdarbiai, knygų vertimai, skaitymas, kulinarija, muzika, įvairūs klubai ir nauji susitikimai.
Numatyta 2022 metų veikla: tas pats, plius italų kalbos kursai.
Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimo?
Patarimas iš savo asmeninės patirties: jei dvejoji ir negali nuspręsti, ką rinktis - ilgai nelauk, griebkis inciatyvos, pradėk dirbti! Tik tuomet sužinosi, ko tau tikrai reikia. Netemk gumos ir nekankink savo artimųjų! Veik! Po to savaime viskas išsispręs ir susidėlios taip, kaip reikia. Nepamiršk, kad turi teisę keisti nuomonę ar pasirinkimus.
Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi?
Kartą mano draugė patarė man vėl studijuoti, kai pati apie tai net nesvajojau, nes jau buvau ne studentiško amžiaus.
Paklausiau jos, įstojau į Hagos Karališkosios konservatorijos klasikinio dainavimo metodikos skyrių. Po to į Utrechto konservatorijos pop ir džiazo dainavimo metodikos skyrių. Tai buvo nuostabiausi mano vėlyvųjų studijų metai ir iki šiol juos prisimindama jaučiuosi laiminga ir dar laimingesne, nes turiu tokią super protingą draugę.
Kokią Rimą norėtumėte matyti ateityje? Ar jau einate tuo keliu į savo tikslą?
Ach, na ir klausimėlis! Noriu daug! Stengiuosi išlaikyti tai, ką vertinu, gerbiu ir myliu. Noriu tobulintis ir mokytis, žavėtis amenybėmis, džiaugtis kelionėmis ir įspūdžiais. Tai ir yra kasdieninis mano darbas, gyvenimo būdas. Ateityje noriu save matyti tolerantišką ir aktyvią.
Esu atvira pasauliui ir skirtingoms kultūroms, bet ne kosmopolitė, nes mano širdyje gan daug vietos užima Lietuva. Dažniausiai per atstumą išgyvenu jos nesėkmes ir džiaugsmus, kartu švenčiu valstybines ir tradicines šventes. Likusią širdies dalį užpildo Nyderlandai ir kitos mano aplankytos ir pamiltos pasaulio šalys. Šiuo metu nieko nenoriu keisti, laukiu pandemijos pabaigos, kai vėl atsiras galimybė keliauti.
Labai dėkoju už pokalbį.
How would you introduce yourself?
I am Rima. My surname is Dirsyte, Zijp-Dirse, Dirse.
What do you do? What's your career path?
I am currently a translator of children's and youth literature, translating from Dutch into Lithuanian, working for the Vilnius Publishing House "Nieko rimto" and the Nederlands Letterenfonds (Dutch Literary Foundation).
I graduated from Kaunas J. Gruodis Conservatory in Lithuania, where I received a double diploma in classical and pop singing. So after that I sang for a long time and a lot. In Lithuania and abroad. I had to work in cafes, restaurant show programs, concert groups, win festivals and competitions, etc. I am grateful to have worked with composers and musicians of exceptional talent, such as Gintautas Abarius, Kęstutis Lušas and Laimis Vilkončius.
What is important to you in your personal life and career? What values would you single out?
I am a woman, so I have the same laws of life as many women. Peace and harmony in personal life, and the complete opposite in my activities! I like creative chaos with a lot of adrenaline, because only then are real emotions born that can excite others.
About the values.. I traveled a lot so I met a lot of different people. I am mostly fascinated by the people who are confident, responsible, indifferent, creative and honest.
What roads led you to the Netherlands? Where do you live and where did you live before that?
I came to the Netherlands from Kaunas with a show band and worked for a Dutch music company. I had to live in Rotterdam, then for ten years in Amsterdam, where I married a Dutchman and my daughter was born, now she is 29 years old and so far we only communicate in Lithuanian.
I currently live in a small town on the lake shore, right in the center of the Netherlands.
How would you compare your quality of life in Lithuania with living abroad?
I could give a terribly long answer to this question, but I do not want to offend my dear countrymen. In fact, the emigrant’s way of life is quite strange and not always covered with roses. As an old emigrant who survived the fall of the Berlin Wall, my trip to the Netherlands was purposeful. After signing the contract, I came here to work, not to look for happiness. I was born and raised in Soviet Lithuania, in a family of deportees and patriots. I have no nostalgia for that era and its hypocritical system of science, on the contrary, I do not want to mention them, although some warm memories of childhood and youth remain. They are very personal and I don't think it's worth mentioning here…
The saying “we had nothing but were happy” is simply stupid.
The quality of life in the Netherlands is better than in Lithuania in many respects. And this is easy to explain because it has been improved in the Netherlands for a long time. Although it is very nice to see Lithuania so beautiful and modern lately! If we talk about the politics of the country, it would be a separate topic. At present, the perception of democracy is being addressed in a variety of ways, right and wrong, and it takes time. In any case, we will not run away from the world and Lithuania will sooner or later have to apply perhaps unusual laws. I actively follow and emotionally experience Lithuanian events.
What do you miss while living abroad?
I miss Lithuania, its cities, towns and villages, nature and the Baltic Sea with all its riches! When flights opened to independent Lithuania, I kept getting tearful every time we were landing at Vilnius Airport…
It is very sad that the closest people have passed already. Only distant relatives remain. A number of friends from the youth and colleagues have also passed. Many of them prematurely unfortunately.
How has the attitude towards Lithuania and Lithuanians changed after you started living abroad?
In the first years of my life in the Netherlands I joined the activities of the Lithuanian community here, I was a member of the board of OLB (Dutch Lithuanian Community) for many years, so during that time I had to meet a large number of country people. In the so-called “Coffee Concerts'' with the program of Lithuanian folk songs I was promoting the art of our nation…
Maybe my attitude towards Lithuanians changed over time. After all, over the years, Lithuania itself has changed, so have Lithuanians. As in every country, there are positive and negative phenomena. Can't want much from the former Soviet republic. There are layers in every society that satisfy or annoy. If I tried to criticize Lithuanians, that criticism would be only from personal experience and applied only to certain people. We all know what is typical Lithuanian, what are the features of our nation. I will say that I visit Lithuania quite often so I notice a lot of mistakes in raising children, I am surprised by some people's approach to money, I often lack basic courtesy rules, I do not justify men who drink excessively, their lifestyle and irresponsible attitude to family, there are a lot of unresolved social problems that are solved super slowly. I don't like Lithuanian pop music, which is reminiscent of Russian music. I wonder why musicians draw experience not from the West and the US, where pop music was born, but can hardly break away from a Slavic influences from the East? Maybe it’s a matter of bad taste or a language barrier?
What dreams make you move forward?
Joy of life! It makes me move forward! I am optimistic and love to have fun. My husband used to say, "It's impossible to talk to you seriously," but he got used to it with time. We solve even serious issues by looking at them with laughter. I was born in April, I am a typical Aries, I am reborn every spring. I also rush forward with those horns!
Where do you draw your inspiration from?
From people who are capable of what I don’t know yet. And from those who do the same thing I do, but much better.
What activities are you interested in without a job? Maybe you have any hobbies, leisure activities?
Good question. Activities prior to the Coronavirus pandemic: travel, concerts, musicals, exhibitions, sports school, swimming pool, friends, restaurants, painting courses, gardening, community college projects and crafts, book translations, reading, cooking, music, various clubs and new encounters.
Foreseen activity in 2022: same, plus Italian language courses.
What advice would you give to people who are hesitant about choosing a life path?
Tip from my personal experience: if you are unsure and can't decide what to choose - don't wait too long, take the initiative, start working! Only then will you find out what you really need. Do not procrastinate and torture your loved ones! Go for it! After that, everything will resolve itself and will fall into place as needed. Remember that you have the right to change your opinion or your choices.
What is the best advice you have ever received?
Once a friend advised me to study again. Even then when I wasn’t even dreaming about it myself because I didn’t feel the “student age”. I listened to her and joined the classical singing methodology department of the Royal Conservatory of The Hague. After that to the studies of pop and jazz singing methodology department of the Utrecht Conservatory. It has been the most wonderful years of my late studies and so far I feel happy and even happier remembering them because I have such a super smart girlfriend.
What kind of Rima would you like to see in the future? Are you already on that path to your goal?
Ah, what a great question! I want a lot! I try to maintain what I value, respect and love. I want to improve and learn, admire personalities, enjoy my travels and impressions. This is my daily work, my way of life. I want to see myself tolerant and active in the future.
I am open to the world and different cultures, but not cosmopolitan, because Lithuania occupies quite a lot of place in my heart. I usually experience it’s failures and achievements from a distance, celebrating public and traditional holidays together. The rest of my heart is filled by the Netherlands and other countries in the world that I have visited and loved. I do not want to change anything at the moment, I am waiting for the end of the pandemic when the opportunity to travel comes again.
Thank you so much for this conversation.