Laura Mančauskaitė: Įkvėpimas ateina per judesį (Inspiration comes through movement)
Photography by Evelina Kvartunaite
Kaip pristatytumėte save?
Laura. Geriausiai mane atspindi mano veiksmai ir tai, kaip aš bendrauju su kitais, visos kitos etiketės bereikšmės. Man svarbu būti autentišku žmogumi, nes tai leidžia jaustis savimi.
Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?
Pastoviu kvėpavimu, bandymu nenuklysti į permąstymų pinkles, . Jei rimčiau tai esu alternatyvaus darželio auklėtojos rolėje priešmokyklinio amžiaus vaikams, keturias dienas per savaitę, tai mano akademiniu keliu įgyta profesija. Darbas su vaikais suteikia daug džiaugsmo, bet kartu tai nėra pats lengviausias kelias, nors prasmės jausmas ir kasdieninė kūryba, šilti ryšiai tikrai viską atperka. Taip pat esu savamokslė papuošalų kūreja, juvelyre dar savęs nevadinu, nes jaučiuosi dar mokinės ir atradimų fazėje.
Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?
Labiausiai išskirčiau kūrybingumą ir lankstumą, žinoma su sveikomis ribomis ir nesusireikšminimą, paprastumą. Kūrybingumo realizavimas, tai pavyzdžiui, asmeniniame gyvenime gali būti taip paprastai nepaprasta, kaip žaismingas santykis su artimaisiais, mokėjimas ilgai neužsibūti tam tikrose būsenose, detalių pastebėjimas ir gebėjimas lengvai pakeisti savo požiūri, ar nuostatas atsiradus svariems argumentams ir eksperimentavimas . Visos šios savybės, kurios man yra vertybės reikalingos ir darbe su vaikais, lankstumas, kantrybė- kasdienis palydovas. Kuriant papuošalus man didžiausia vertybė yra ryšys ir šilta komunikacija su kliente/tu, kai žmogus nuoširdžiai džiaugiasi savo žiedu ar pakabuku, tada jaučiuosi užsipildžius ir išsipildžius. Būna toks momentas “Dam tau irgi patinka, kas man patinka” Tai, kad mano kūryba randa atgarsį kitų žmonių širdyse, mane su jais jau savaime sujungia ir atsiranda bendrumo jausmas.
Kokie keliai jus atvedė į JK? Kur gyvenate ir galbūt gyvenote prieš tai?
Gyvenau ir baigiau mokyklą Lietuvoje, kažkokiu stebuklingu būdu sugebėjau baigti gimnazija, nors mokymosi sistema man visiškai neatrodė patraukli ir pritaikyta svajoklėms, pro langą žiūrėtojoms ir sąsiuvinio gale piešiančioms, kaip aš. Tada atvykau į Jungtinę Karalystę, tris metus užtrukau kol sumasčiau stoti į universitetą, baigiau mokslus labai sėkmingai ir buvau motyvuota pasilikti gyventi Londone. Iki šiol čia, nors jau rezgu planą chuliganą grįžti visam i Lietuva.
Ko pasiilgstate būdama užsienyje?
Tai labiausiai šeimos, vaikščiojimo basomis kojomis, pasakiškų Baltijos jūros saulėlydžių, samanų kilimo ir miškų, dar pomidorą nusiskinti iš šiltnamio. Jei taip trumpai tai amžinybės jausmo ir protėvių šaknų, nes gimtinė tai vieta kur persipina asmeninė ir kolektyvinė sąmonė ir tas labai jaučiasi, ypač susijungus su gamta ar kultūra, istorija. Šiaip pripažįstu, aš Lietuvą šiek tiek romantizuoju, bet ji to verta.
Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje?
Dar verta paminėti, kad savo vaikystėje praleidau 3 metus Čikagoje, ėjau ten į pirmą klasę, tai man tautinė, rąsinė, kultūrinė įvairovė,seksualinė laisvė, skirtumų šventimas kaip savaime suprantami ir giliai įsisavinę dalykai. To labai pasigendu kai kurių lietuvių širdyse ir pasaulėžiūroje, dėl to būna kartais svetima gėda ir skaudu už kitų limituotas pažiūras. O iš esmės manau, kad Lietuva juda labai teisingu kryptimi, tiek ekonomikos, tiek gyvenimo kokybės prasme. Lietuva taip pat gali didžiuotis savo nuostabia gamta- miškais, ežerais, upėmis, kurie ne tik praturinta gyvenimo kokybę, bet ir tampa svarbiu turizmo bei poilsio šaltiniu.
Kokios jūsų svajonės verčia jus judėti į priekį?
Gal ne svajonė, o tikėjimas, kad Ukraina laimės, Slava Ukraini!
Iš kur semiatės įkvėpimo?
Be jokių pastangų, lengviausiai pakraunu savo vidinį elementą su gamtos elementais, tai toks labiau dvasinis prisipildymas. Intelektualiai pasikraunu, netgi selektyviai sekdama politikos aktualijas, įkvepia sėkmingi ir protingi akademikai, kurių požiūris kažkiek rezonuoja su mano vertybėmis, nors ir kardinaliai skirtingas požiūris gali irgi įkvėpti. Įkvepia stiprios, sėkmingos moterys. Dažnai įkvėpimas ateina tiesiog per judesį, ar tai būtų šoki, ar pasivaikščiojimas po miestą be tikslo, tai gali būti širdingas pokalbis, knyga, poezija, parodos, šiuolaikinis, abstraktus menas ir jo išraiškos.
Kokia veikla jus domina be darbų, gal turite kokių nors hobių, laisvalaikio užsiėmimų?
Daug metu buvo yoga, dabar kažkaip pamečiau šį sveikatinantį hobį, bet dar rasiu kelia atgal. Dar mėgstu elektroninę muziką, kokybiškus reivo vakarėlius arba visišką undergroundą, tik jau gan selektyviai renkuosi ir super retai. Dabar net mini DJ pultą nusipirkau ir buvau keliose pamokose, tai čia toks naujausias hobis. Mane veža dark synth wave, electronic post-punk, dark electro ir techno su poezijos ir futurizmo prieskoniais. Nors užaugau tai su psytrance, tai dar ir šis žanras kažkur yra kraujyje. Patinka ekstatiniai 5 Ritmų šokiai, kurie yra kaip menas prarasti kontrolę, toks lyg laisvės ir saviraiškos aktas, žodžiu mano hobis yra susijungimas su vidiniu pasauliu per judesį.
Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų?
Pasikliauti savo galva ir intuicija, nors gal skamba kaip priešprieša, tai gal tada surasti tą balansą tarp šių dviejų vidinių polių. Dar per daug ne overthinkinti, klysti , daug ekspermatosi, bet svarbiausia sau nemeluoti ir išlikti atviriems.
Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi?
Labai nemėgstu patarimų, nuoširdžiai, nes niekas geriau už mano širdį nežino , kas man geriausia.
Kokią Laurą norėtumėte matyti ateityje? Kaip dėliojasi jūsų kelionė?
Planuoju vis daugiau laiko skirti kūrybai, persikelti gyventi į Lietuvą dar labai laukiu. Tiesiog džiaugtis gyvenimo smulkmenomis kasdien.
Ačiū už pokalbį.
How would you introduce yourself?
Laura. My actions and how I communicate with others best reflect who I am; all other labels are meaningless. It's important for me to be an authentic person because it allows me to feel like myself.
What do you do? What was your career path?
I try to maintain steady breathing and avoid getting caught up in overthinking. More seriously, I work four days a week as a teacher in an alternative preschool for pre-school-aged children—this is my profession, obtained through academic study. Working with children brings a lot of joy, though it’s not the easiest path; however, the sense of purpose, daily creativity, and warm connections truly make up for it. I’m also a self-taught jewelry maker—I'm not yet calling myself a jeweler because I still feel like I’m in the student and discovery phase.
What is important to you in both your personal life and career? What values do you emphasize?
I would emphasize creativity and flexibility, of course, with healthy boundaries and humility, and simplicity. In personal life, for example, creative expression can be as simply extraordinary as a playful relationship with loved ones, the ability not to linger too long in certain states of mind, noticing details, and being able to easily change one's perspective or beliefs when faced with compelling arguments, and experimenting. All these qualities, which are values to me, are also needed in working with children—flexibility and patience are daily companions. In creating jewellery, the most valuable aspect for me is the connection and warm communication with the client/you—when someone sincerely enjoys their ring or pendant, I feel fulfilled and complete. There's a moment when I think, "You also like what I like." The fact that my creativity resonates with others connects me with them and creates a sense of unity.
What brought you to the UK? Where do you live now, and where have you lived before?
I lived and finished school in Lithuania. Somehow, I managed to graduate from high school, even though the education system didn't appeal to me at all—it wasn't designed for dreamers, window-gazers, or doodlers like me. Then I came to the UK, took three years before deciding to enter university, completed my studies successfully, and was motivated to stay in London. I’m still here, though I’m already planning to return to Lithuania for good.
What do you miss most while living abroad?
Mostly my family, walking barefoot, the magical sunsets over the Baltic Sea, the mossy forest floors, and picking a tomato from the greenhouse. In short, I miss the feeling of eternity and the roots of my ancestors, because home is where personal and collective consciousness intertwine, and that is strongly felt, especially when connected with nature or culture and history. I admit, I romanticize Lithuania a bit, but it’s worth it.
How has your perception of Lithuania and Lithuanians changed since living abroad?
It’s also worth mentioning that I spent three years of my childhood in Chicago, where I attended first grade. So, ethnic, racial, cultural diversity, sexual freedom, and the celebration of differences are things I take for granted and have deeply internalized. I miss these aspects in the hearts and worldviews of some Lithuanians, and sometimes I feel a sense of shame and sadness for the limited views of others. But overall, I think Lithuania is moving in the right direction, both economically and in terms of quality of life. Lithuania can also be proud of its beautiful nature—forests, lakes, and rivers—not only enriching the quality of life but also becoming an important source of tourism and recreation.
What dreams keep you moving forward?
Maybe not a dream, but a belief that Ukraine will win—Glory to Ukraine!
Where do you draw your inspiration from?
Without any effort, I recharge my inner energy most easily with the elements of nature—this is more of a spiritual fulfilment. Intellectually, I recharge by selectively following political events, and I’m inspired by successful and intelligent academics whose views somewhat resonate with my values, although even a radically different perspective can also inspire me. I’m inspired by strong, successful women. Often, inspiration comes simply through movement, whether it’s dancing or walking around the city without a goal. It can be a heartfelt conversation, a book, poetry, exhibitions, contemporary, abstract art, and its expressions.
What activities interest you besides work? Do you have any hobbies or leisure activities?
For many years, it was yoga, but I've somehow lost touch with this healthful hobby, though I’ll find my way back. I also enjoy electronic music, quality rave parties, or the complete underground, though I choose very selectively and attend very rarely. I even bought a mini DJ set recently and took a few lessons, so this is my latest hobby. I’m into dark synth wave, electronic post-punk, dark electro, and techno with a touch of poetry and futurism. Although I grew up with psytrance, so this genre is still somewhere in my blood. I like ecstatic 5 Rhythms dance, which is like the art of losing control, an act of freedom and self-expression—so, in short, my hobby is connecting with my inner world through movement.
What advice would you give to people who are hesitant about making decisions or choosing a life path?
Trust your head and intuition—though it may sound contradictory, so maybe find that balance between these two inner poles. Also, don’t overthink too much, make mistakes, experiment a lot, but most importantly, don’t lie to yourself and remain open.
What’s the best advice you’ve ever received?
I really don’t like advice, honestly, because no one knows better than my heart what’s best for me.
What kind of Laura would you like to see in the future? How is your journey unfolding?
I plan to devote more and more time to creativity, move to Lithuania, and I’m really looking forward to it. Simply enjoying the small moments of life every day.
Thank you for the conversation.
To learn more about Laura - check her IG