Roberta Kliknaitė: Išbandyk viską (try everything)

Photography by Evelina Kvartūnaitė

Kaip pristatytumėte save? 

Mano vardas Roberta, man 32 metai, esu iš Klaipėdos. Daug kas mane pažįsta iš instagram puslapio @ta_lezbe_feministe, kuriame kalbu apie visuomenei svarbius dalykus, kaip feminizmą, moterų ir LGBTQ+ žmonių teises, seksą,  emocinę sveikatą ir t.t. 

Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?

Šiuo metu dirbu offshore laive (offshore wind farm vessel) prie Anglijos krantų, tai kaip viešbutis ant vandens, darbininkams, kurie instaliuoja vėjo malūnus vandenyje. Dirbu registratūroje. 

Mano karjeros kelias buvo labai vingiuotas ir visiškai nestandartinis. Nuo kirpėjos iki stirptizo šokėjos, nuo stirptizo šokėjos iki grožio salono menedžeres, nuo medežerės iki baristos, o vėliau vėjai  ir į jūrą, atpūtė. Niekada nieko per daug neplanuodavau, viskas gaudavosi tiesiog taip, kaip susiklostydavo aplinkybės tuo metu.

Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?

Gyvenime svarbiausia laisvė, o karjeroje - įvairovė. Neįsivaizduoju savęs dirbančios tą patį darbą ilgą laiką.  Man patinka kas kart išmokti kažko naujo, patinka iššūkiai, patinka įgauti naujos patirties, susipažinti su įvairiais žmonėmis iš skirtingų sričių. 

Šiuo metu turiu dar vieną naują užsiėmimą - studijuoju TEFL (teaching english as a foreign language) akademijoje, tam kad gauti sertifikatą, su kuriuo galėsiu dirbti anglų kalbos mokytoja. 

Kokie keliai jus atvedė į Didžiąją Britaniją bei Italiją? Kur gyvenate ir galbūt gyvenote prieš tai?

Keliai į Italiją, prieš kokius 10 metų atvedė, nes mano mama tuo metu taip pat važinėjo į Italiją. Vėliau jai grįžus, ji nusprendė man pasiūlyti irgi išvažiuoti, nes tuo metu visiškai nežinojau ką noriu veikti, buvau nesenai baigusi kirpėjos studijas, bet kirpėja dirbti nenorėjau. 

Visuomet troškau keliauti, tad Italija man tuo metu buvo tai ko reikėjo. 

Gyvenau ten trejus metus, išmokau kalbą. Italija buvo viskas kaip ją visi ir įsivaizduoja - daug makaronų, vyno ir skaudžios meilės. 

Italijoje dirbau kaip ragazza imagine angliškai būtų image girl, Lietuvoje šitą darbą vadina konsumacija. Žodžiu kalbėdavau ir gerdavau šampaną su vyrais, ir man už tai mokėdavo pinigus. Jokios seksualinės veiklos ten nebūdavo, kaip daug kam gali pasirodyti, tad man jaunai ir  nieko nepatyrusiai tai buvo lengvi pinigai. 

O pinigus išleisdavau kelionėms. Keliaudavau viena į vietas, kurias visada troškau pamatyti, kaip Tailandas, Indija, Marokas. 

Vėliau Italija pradėjo nusibosti ir supratau, jog aš ten gyventi nenoriu. Tuo metu viena mano geriausių draugių šoko klube Londone ir pakvietė mane irgi ten atvažiuoti. Aš šokti ant stulpo nemokėjau, tad įsidarbinau kitame, paprastame striptizo klube, kur daug ant stulpo šokti nereikėjo, pagrinde ten buvo private lap dance. Man ten dirbti nelabai sekėsi, nes visas naktis praleisdavau kalbėdama su žmonėmis ir neužsidirbdama jokių pinigų. Vėliau ten susiradau draugą ir išėjau iš darbo. Nusprendžiau tęsti kirpėjos karjerą ir įsidarbinau labai prabangiame centrinio Londono grožio salone. Ten lankydavosi įžymybės kaip Hugh Grant, Monica Lewinsky, Indonezijos princese ir dar daugiau. 

Pradėjau nuo plaukų šlavimo nuo grindų ir galvų plovimo, vėliau įsidarbinau registratūroje. 

Vėliau iš to salono išėjau, nes jis neatitiko mano vertybių darbe, visi buvo labai "pasikėlę", reikėjo slėpti tatuiruotes ir išsiimti auskarus iš veido. Perėjau į kitą saloną, kuriame po poros mėnesių mane pakėlė iki salono vadovės pareigų, taip pat buvau atsakinga už jų soc. mediją. Dirbau ten porą metų, vėliau pradėjome nesutarti su salono šeimininku, tad išėjau į dar kitą saloną, kuriame padirbau tik apie 5 mėnesius, nes vėliau nusprendžiau grįžti į Lietuvą. 

Londonas man pasidarė per didelis o aš jame pasijutau labai vieniša. Iš viso Londone praleidau 5 metus. 

Grįžusi į Lietuvą įsidarbinau barista, veliau baigiau jūrinius kursus ir išėjau dirbti ant keltų. Darbas ten buvo labai sunkus fiziškai, nepatiko atmosfera, tad nusprendžiau ieškoti geresnio. Po kiek laiko perėjau į offshore laivą, kur man daug labiau patinka, o darbas nėra toks sunkus. 

Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu užsienyje?

Užsienyje daugiau galimybių,  geresni pinigai, gali daugiau sau leisti. Žmonės visai kitokie, labiau bendraujantys, atviri. Kartais labai pasiilgstu emocijų iš Italijos ir mandagumo iš Anglijos. Reikėjo nemažai laiko priprasti prie gyvenimo Lietuvoje po 8 metų užsienyje. 

Ko pasiilgstate būdama užsienyje?

Tiesa sakant ne daug ko. Gal tik šeimos, šuns, gal šiek tiek paprastumo ir lėtumo. Lietuvoje viskas vyksta gan lėtai ir ramiai, ten galiu pailsėti. 

Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje?

Lietuviai lyginant su užsieniu yra labai uždari, siauro mastymo. Atrodo vis dar "užsiuodžia" sovietmetis.  Manau dėl to čia taip sunku gyventi jaunam ir progresuojančiam jaunimui. Jiems čia sunkiau save išreikšti ir realizuoti, sunkiau būti savimi. 

Lietuviai, ypač vyresnioji karta,  labai laikosi senovinių tradicijų, bijo pokyčių. 

Kaip viskas atrodė grįžus į Lietuvą? 

Kai grįžau i Lietuvą, tuo metu turėjau labai "pankovą" šukuoseną, rengdavausi kitaip nei įprastos Klaipėdietės, o kur dar mano tatuiruotos rankos. Gatvėje žmonės į mane spoksodavo, būdavo labai keista, nes tarkim Londone niekas į tai nekreipdavo dėmesio, būdavo daug išskirtinio stiliaus žmonių, kas man labai patiko. 

Dar reikėjo priprasti, jog niekas nesišypso,  retai kas komplimentus sako, nesako "atsiprašau", net "laba diena" niekas nesako. 

Viskas atrodė gan liūdna ir niūru. 

Kokios jūsų svajonės verčia jus judėti į priekį?

Kelionės yra mano gyvenimo variklis, labai jų pasiilgau, ypač Covido laikotarpiu buvo itin sunku. Žadėjau išvažiuoti į Tailandą mėnesiui, bet viskas pasikeitė vėl dėl Covido. Mano svajonės daugiausiai siejasi su kelionėmis ir pasaulio pažinimu, tad dabar apie jas labiausiai ir svajoju. 

Iš kur semiatės įkvėpimo?

Nežinau, iš viso pasaulio, iš žmonių, knygų. 

Kokia veikla jus domina be darbų, gal turite kokių nors hobių, laisvalaikio užsiėmimų?

Na kaip minėjau kelionės, dar kartais tapyti mėgstu, - tai puikus atsipalavimo būdas. Dar esu didelė vintažinių ir dėvėtu rūbų parduotuvių fanė, tai po juos mėgstu vaikščioti. 

Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų?

Go with the flow.  Neskubėti. Nenorėti visko suprasti ir žinoti čia ir dabar. Išbandyti viską! Viską kas įdomu. Tik išbandę naujus dalykus atrasite tai kas jums ištikrųjų patinka. O jei jums patinka dešimt skirtingų dalykų (kaip man) tai visus juos ir darykite! Don't settle. 

Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi? 

Nepriimk kritikos iš to, kurio neprašytum patarimo ir būk tokia kokia esi. 

Kokią Robertą norėtumėte matyti ateityje? Kaip dėliojasi jūsų kelionė?

Norėčiau pamatyti tokią pat laisvą Robertą,  galbūt su didesne patirtimi, labiau atsakingą ir mažiau išsiblaškiusią. Norėčiau būti įkvėpimas kitiems.  O kaip susiklostys mano kelionė nežino niekas, nežinau ir aš. Tik tikiuosi ji bus įdomi ir pilna nuotykių. :)

Dėkoju už pokalbį.

How would you introduce yourself?

My name is Roberta, I am 32 years old. I am from Klaipeda. Many people know me via my instagram @ta_lezbe_feministe where I speak on issues of public importance such as feminism, the rights of women and LGBTQ + people, sex, emotional health, etc.

What do you do? What's your career path?

I currently work on an offshore wind farm off the coast of England, like a hotel on the water, for workers who install windmills in the water. I work at the reception.

My career path has been very tortuous and completely non-standard. From the hairdresser to the erotic dancer, from the erotic dancer to the beauty salon managers, from manager to barista, and the wind blew me on to the sea now. I never planned anything too much, everything got going just the way things were at the time.

What is important to you in your personal life and what is your career? What values would you single out?

Freedom is most important in life, and in my career - diversity. I can’t imagine myself working the same job for a long time. I like to learn something new every time, I like challenges, I like to gain new experiences, I get to know different people from different fields.

I currently have another new occupation - studying at TEFL (teaching english as a foreign language) academy in order to get a certificate that I can work as an English teacher.

What roads led you to Britain and Italy? Where do you live and maybe you lived before that?

The roads to Italy brought me about 10 years ago because my mother was also traveling to Italy at the time. When she returned later, she decided to offer me to leave as well, because I didn't know what I wanted to do at the time, I had recently graduated as a hairdresser, but I didn't want to work as a hairdresser.

I always wanted to travel, so Italy was what I needed at the time.

I lived there for three years, I learned the language. Italy was everything everyone could imagine - lots of pasta, wine and heartbreak.

In Italy I worked as a ragazza imagine in English that would be an image girl, in Lithuania this work is called consumption. I conversed and drank champagne with men, and they paid me for it. There was no sexual activity there, as much as it could turn out to be, so it was easy money for me when I was young and inexperienced.

And I spent the money on travel. I traveled alone to places I always wanted to see, like Thailand, India, Morocco.

Later, Italy started to get upset and I realized I didn’t want to live there. At the time, one of my best friends was dancing at a club in London and invited me to come there too. I didn't know how to dance on a pole, so I got a job in another, simple strip club, where I didn't have to dance a lot on the pole, basically there was private lap dance. I didn’t have much success working there because I spent all night talking to people and not making any money. Later I found a friend there and quit my job. I decided to pursue a career as a hairdresser afterall and got a job at a very luxurious beauty salon in central London. Celebrities like Hugh Grant, Monica Lewinsky, the Princess of Indonesia and more visited there.

I started by sweeping hair off the floor and washing hair, and later got a job at the front desk.

I later left that salon because it didn’t match my values ​​at work, everyone was very arrogant, I had to hide the tattoos and remove the earrings from my face. I moved to another salon where I was promoted to salon manager after a couple of months and was also in charge of their social media. I worked there for a couple of years, later we started to disagree with the owner of the salon, so I went to another salon, where I worked only for about 5 months, because later I decided to return to Lithuania.

London became too big for me and I felt very lonely in it. I spent a total of 5 years in London.

When I returned to Lithuania, I got a job as a barista, later I completed my maritime courses and went to work on ferries. The work there was very hard physically, I didn’t like the atmosphere, so I decided to look for more. After a while I moved to an offshore ship where I like it a lot more and the work isn’t that hard.

How would you compare your quality of life in Lithuania with living abroad?

Abroad, more opportunities, better money, you can afford more. People are completely different, more communicative, open. Sometimes I miss emotions from Italy and politeness from England. It took a long time to get used to living in Lithuania after 8 years abroad.

What do you miss while abroad?

To tell the truth, not much. Maybe just family, my dog, maybe a little simplicity and slow pase. In Lithuania, everything happens quite slowly and calmly, I can rest there.

How has the attitude towards Lithuania and Lithuanians changed when they started living abroad?

Compared to abroad, Lithuanians are very closed-minded. It seems the Soviet era is still in “the air”. I think that is why it is so difficult to live here for young and progressive young people. It is harder for them to express and realize themselves here, harder to be who they are.

Lithuanians, especially the older generation, are very attached to ancient traditions and are afraid of change.

What did everything look like to you when you returned to Lithuania?

When I returned to Lithuania, at that time I had a very "punk" hairstyle, I was dressing differently than the usual Klaipeda woman, and where are my tattooed hands. People were staring at me on the street, it was very strange, because in London, for example, no one paid attention to it, there were a lot of people of exceptional style, which I really liked.

It was still necessary to get used to it, that no one smiles, rarely says compliments, does not say "sorry", not even "good day" no one says.

Everything looked both sad and gloomy.

What are your dreams that make you move forward?

Traveling is the engine of my life, I missed it a lot, especially during the Covid period. I promised to go to Thailand for a month, but things changed again because of the pandemic. My dreams are mostly related to travel and getting to know the world, so now I dream about them the most.

Where do you get your inspiration from?

Hard to say, whole world, people, books.

What activities are you interested in without a job, do you have any hobbies or leisure activities?

Well, as I mentioned in travel, sometimes I like to paint, which is a great way to relax. I’m still a big fan of vintage and used clothing stores, so I love walking around them.

What advice would you give to people who are hesitant about their choices, life path choices?

Go with the flow. Take your time. Not wanting to understand and know everything here and now.

Try everything! Everything is interesting. Only by trying new things will you discover what you really like. And if you like ten different things (like me) do them all and do it! Don't settle.

What is the best advice you have ever received?

Don’t accept criticism from someone who you wouldn’t ask for advice from and be who you are.

What kind of Roberta would you like to see in the future? How is your journey going?

I would like to see the same free Roberta, perhaps with more experience, more accountability and less scattered around. I would like to be an inspiration to others. And no one knows how it’s all gonna pan out and neither do I. I just hope it will be fun and full of adventures. :)

Thank you for the conversation!