Neringa Miliauskaitė: visada buvau kelio žmogus (Constant Nomad)

Photography by Evelina Kvartunaite

Kaip pristatytumėte save? 

Sunkus klausimas, kurio nelabai mėgstu:) Dažnai į jį sunku atsakyti, nes reikia iš šono į save pažiūrėti, o po kiekvienos kelionės ar reikšmingesnių gyvenimo įvykių pasikeiti žmogus, kartais net labai. Kalbant apie nesikeičiančius dalykus, sakyčiau esu užsispyrusi pasiekti tai ko noriu, kartais užtrunka metų metus, bet padarau savo. Labai patinka keliauti, skaityti apie kitas kultūras, atrasti gamtos stebuklus ir jos tobulus paprastumus, vis dėlto ne tik diplome, bet ir širdyje esu geografė Sakyčiau esu žingeidus pasaulio žmogus, bėgantis iš savo komforto zonos. 

Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?

Šiuo metu pradedu naują etapą savo gyvenime, Lietuvoje. Neriu į man naują sritį, tiksliau daug sričių po vienu stogu, kol kas išsiplėsti negaliu, reikia dar įsivažiuoti. Vėl iš lėto grįžtu į visuomeninę veiklą, savanorystę. Bandysiu tęsti savo mylimą laipiojimo sportą Lietuvoje. Turiu minčių dėl įvairių projektų, bet matysiu kaip jas seksis įgyvendinti, tam reikia ir tinkamų žmonių (sąmokslininkų) ir tinkamo laiko.

Aš niekada nebuvau karjeros žmogus, manau jau ir nebūsiu:). Nenorėjau kad viena sritis    mane apribotų, dėl to rinkausi kas tuo metu gyvenime papuldavo, pasirodydavo įdomu, kartais ir nelabai galėjau rinktis, ypač svetimose šalyse. Imi kas papuola, nes reikia gyventi. Teko dirbti tikrai daug kur, ir ligoninėje Lietuvoje ir Filipinuose kalnų kaimelyje ir LR ambasadoje JAV ir dar kitų amatų/profesijų išbandžiau. Atrodo chaotiškai kai pažiūriu į CV, kurioje aišku ne viskas surašyta, bet visus darbus apjungė pagalba kitiems, vienokio ar kitokio gerbūvio kūrimas, dėl to šias patirtis labai vertinu. Ne tik patirties įgijau bet ir nuostabių žmonių sutikau.

Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?

Man svarbiausiai gyvenime neužsisėdėti, ieškoti kaip kažko naujo išmokti, kažką naujo pamatyti, pažinti. O galbūt dar svarbiau nenustoti padėti kitiems. Tai savotiškos mano vertybės, jos aiškios asmenine gyvenime, bet jas nešuosi ir į darbą. Kad ir koks jis bebūtų, man svarbu, kad darbo rezultatai atneštų naudą žmonėms, spręstų problemas, kurių deja niekad netrūksta. 

Kokie keliai jus atvedė JAV? Kur gyvenote prieš tai?

Į JAV atkeliavau dėl darbo. Išvykau dirbti dėl Lietuvos ir Lietuvai. Prieš tai gyvenau 3 metus Lietuvoje, o dar prieš tai Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje, Filipinuose, Vokietijoje.

Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu užsienyje?

Pirmiausiai reikia apibrėžti kas yra gyvenimo kokybė. Ji labai skiriasi kiekvienam žmogui, pagal vertybes, kultūrą, mentalitetą ir pan. Dar svarbu kur gyveni ir su kuo lygini. 

Teko paragauti gyvenimo 6 šalyse, visose rasdavau tai kas nusverdavo Lietuvos naudai. Man kokybė kai turi savo ratą žmonių ar tai draugai ar šeima. Užsienyje tas sunkiai užgyvenama, o šeimos niekas ir neatstos. Sakyčiau pas mus dar daug natūralumo, švari aplinka, švarūs miestai, maži atstumai ir maistas tikrai skanus, na gal dėl to kad pratę:)

Ko pasiilgdavote būdama užsienyje?

Labai paprastų dalykų. Duonos, lietuviškų ežerų ramybės, aišku draugų ir šeimos, na ir pačios kultūros kartais, pvz kalbėjimo savo kalba, ar lietuviškų pajuokavimų, taip kad tave supras, juk juokuose daug istorinių ir kultūrinių dalykų.

Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje?

Pradėjau vertinti daug daugiau dalykų. Lietuvišką sugebėjimą išgyventi, rasti išeitį iš padėties, bendrai mūsų tautos nueitą kelią, juk jis suformuoja atitinkamą charakterį. Aišku, manau lietuviams dar trūksta šiltumo vienas kitams, didesnio bendruomeniškumo, šypsenų, bet tikiu, kad jie po trupučiu ateis, jei ties tuo dirbsime.

Esame tikrai talentinga tauta imant mažus dalykus, pvz drabužių kūrimą/papuošalus ir didelius, kaip lazeriai. Tikrai turime ką pasiūlyti šiam margam pasauliui, tik reikia drąsos, turime kažkada išlipti iš aukos rolės.

Kokios jūsų svajonės verčia jus judėti į priekį?

Visada buvau kalnų žmogus, tad gaudau galimybes ten nuvykti, mokausi kaip kopti į kalnus ir uolas. Taip pat svajoju tęsti socialines/visuomenines veiklas, gal kažkada pavyks sukurti kažką didesnio, įdomaus ir naudingo mums visiems.

Iš kur semiatės įkvėpimo?

Kelionių, gerų knygų, savo draugų, o kartais ir malonių nepažįstamų, priklauso nuo momento, įkvepia tai vieni tai kiti, o kartais net nesuprasi iš kur tai ateina, rodos kaip sako žmonės, nušvitimas būna.

Kaip sekasi adaptuotis grįžus į Lietuvą?

Visada ji man būna nelengva. Prisipažinsiu, vis dar adaptuojuosi, vis dėlto pripranti prie kitų dalykų, kitų žmonių, rutinos. O tada staiga to netenki, per dieną, tad normalu, kad sunku paleisti tai kas buvo. O galiausiai ir grįžti pasikeitęs, matai dalykus kitaip, vienus labiau neigiamai, kitus labiau teigiamai. 

Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų?

Patarčiau tikrai nebijoti bandyti tai kas galvoje, ko širdžiai norisi, ypač jei ta galimybė yra prieš juos. Tas išlipimas iš komforto zonos gal baisus pradžioje, bet jis išlaisvina.

Ir svarbu nepamiršti, kad nereikia kažkam kažką įrodyti.Visos visuomenės pilnos stereotipų pagal kuriuos reikia gyventi nors iš esmės dauguma jų, tik trukdo mums augti, ieškoti gerų galimybių, mus daugeliu prasmių riboja ir kuria iliuziją apie gyvenimą kuris kartais nei vieno iš tikrųjų laimingu nedaro.

Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi? 

Daug būta, bet paskutinis kažkaip įstrigo. Mano kovos meno mokytojas pasakė “Do your best during the training not during the performance” Ir tikrai, dažnai mes pamirštame dirbti stipriai kasdien, dėdami didelias viltis ir energiją į vieną pasirodymą (kad ir koks jis bebūtų), o iš tiesų tai maži pasirodymai vyksta kasdien!

Kokią Neringą norėtumėte matyti ateityje? Kurlink einate tuo keliu?

Visos patirtys mane daug kame išlaisvino, ypač dėl to kad nei viena iš jų nebuvo lengvai pasiekta, reikėjo daug pastangų įdėti. Tikiuosi išlaikyti laisvą Neringą, kuri nori siekti ir pamatyti. Kur einu? Turiu sąrašą, ką dar noriu išbandyti, pamatyti, tad ir toliau jį bandau pildyti.

Dėkoju už pokalbį.

All photos by E. Kvartūnaitė

How would you introduce yourself?

It’s not that easy and I struggle with it. I often agree with the challenge because it helps me to take a look at myself through different eyes, to evaluate changes that usually happen after travelling or any significant life changes. But if I were to speak about the core things, I would say I am determined to achieve things I want to achieve even if it takes years and years. I love to travel, read about other cultures, explore nature, I am a geographer at my core, not only in the diploma. I would say I am a curious person of the world, always trying to escape my comfort zone.

What do you do? What's your career path?

I am currently starting a new chapter of my life in Lithuania. I am diving into a new area and it’s an exciting start. I am also returning to social work and volunteering. I am trying to continue my beloved sport- rock climbing and mountaineering. I have a lot of ideas and am looking forward to how they all transform into the real world -  that takes the right people, the right time.

I have never been a career person and I don't think I will become one. I never wanted to be limited by one area and therefore I always chose random things that looked interesting at that time. There were times I couldn't really choose, especially while living abroad. You take what you can when you are away from home. I worked in really diverse fields/industries like a regional hospital in Lithuania, a mountain village in the Philippines and Lithuanian Embassy in the USA. These are just a few examples. Perhaps my CV looks chaotic but I also see the running thread - creating some kind of well being and therefore I really cherish those experiences and the people that they brought to my path.

What is important to you when it comes to your personal life and your career life? What values would you mention?

The main thing to me in life is not to stay still, to search for new things, to learn new things, to see and discover something. And probably even more important to never stop supporting or helping others. Those are my values and they are clear in my personal life and I am also trying to bring them to my work life. Overall I like that my work or activities creates an value to people and resolves issues.

How did you end up in the USA? Where did you live before?

I went to the USA because of the work position I got - to work for Lithuania and its culture/politics. Before that I lived in Lithuania and 5 other countries: Great Britain, Spain, Denmark, Philippines, Germany.

How would you compare quality of life in Lithuania and quality of life abroad?

First of all, it's important to define what is quality of life. It is very different for different people depending on their values, culture, mentality and so on. And then it's important what you are comparing to. I tasted life in six different countries and I found something missing from Lithuania in each of them. To me quality is when you have a circle of people you love and appreciate, friends and family. Abroad it’s not so easy to create or re-create that social circle and family can not be replaced anyways. I would say that Lithuania has a lot of nature, a clean environment, clean cities, small distances and really good food.

What did you miss being abroad?

I used to miss really simple things like bread, the peacefulness of the Lithuanian lakes, of course - friends and family and something simple from our Lithuanian culture - speaking my native language, jokes, nuances and so on.

How did your opinion of Lithuanian people and Lithuania have changed after you tasted life abroad?

I started to value more things. I started to value Lithuanian ability to survive, resourcefulness and overall the historic struggle and this definitely formed our national character. Of course I think that Lithuanians are still missing being able to be warmer to each other, more community feeling, smiles, but I also believe that it is something that's changing slowly if we pay attention.

I think we are a very talented nation and we have a lot to offer to the world, we only need to be courageous and leave the role of the victim behind.

What kind of dreams motivate you to move forward?

I have always been a mountain person, whenever I had an opportunity, I ventured into the mountains. I also dream to continue my social work and volunteering as I mentioned before, hopefully initiating something interesting to help the broader community.

Where do you draw your inspiration from?

Mostly from travel, good books, my friends, and sometimes even strangers, depending on the moment. Sometimes it's something that comes out of the blue. It is hard to say how and where it finds its way but it feels like positive enlightenment.

How is it going with your adjusting to Lithuania as you are back now for a bit?

It has never been an easy process for me. I must admit - I am still there - trying to adjust since being away I got used to different things, different routines and people. And when you leave, you lose that in a day. It is hard to let things go, especially if they are good. What is more, you are returning after being changed and with more experiences.

What would you advise people who are questioning their decisions and are having issues deciding?

I would advise to not be scared to try what's on your mind or on your heart, especially if that opportunity is right in front of you! That's a chance to leave your comfort zone, yes it can be scary but really freeing.

Also it is important to not forget that you don't have to prove something to anyone. All societies are full of stereotypes that can push us to make decisions the certain way, however in most of the cases they only block us from growing and looking for other opportunities, they limit us in so many ways and create an illusion of the life that doesn't serve us though looks so desirable.

What's the best advice you have got?

I got a lot actually, but the latest one really stuck with me. My martial arts teacher said “Do your best during the training not during the performance” And it really hit me that we forget to work hard every day, because we only focus on one-time performance, but not a daily one.

What kind of Neringa would you like to see in the future? How are you going towards that?

All the experiences I had contributed to where I am now and especially because they were not easily achievable. I really had to work a lot on that. I hope to stay Neringa, that one that is free, the one who wants to explore and learn. Where am I going? I have a list of what I still want to try, to see so I am continuing to fill it with more things.

Thank you for the conversation.