Svetlana Zigel: Svajonės keičiasi su kiekvienu gyvenimo posūkiu (Dreams change with every twist of life)
Photography by Evelina Kvartunaite
Kaip pristatytumėte save?
Esu mama, stipri moteris, dirbu mylimą darbą ir džiaugiuosi, kad retkarčiais lyja.
Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?
Esu projektų vadovė, dirbu vienoje iš didelių maisto gamybos įmonių. Pradėjau nuo studentės įrangos operatorės darbo ir per paskutinius 19 metų daug išmokau ir patobulėjau. Kartais sekėsi, kartais buvo sunkiau, bet nei minutės nenustojau mokytis ir leidau sau kartais suklysti. Gyvenau ir dirbau Londone bei jo apylinkėse, Mančesteryje, Skiptone ir Lydse. Buvo smagu pažinti ir atrasti naujas vietas bei keliauti po Angliją. Kopiau karjeros laiptais ir mokiausi, kad progresuočiau ir judėčiau pirmyn. Galiausiai supratau, kad man labiau prie širdies projektai, kurie apjungia senas tradicijas ir inovacijas bei neįtelpa į standartinių pasikeitimų sąrašą.
Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?
Turiu du sūnus, jie yra mano tikslas ir motyvuojanti jėga. Stengiausi pasiekti daugiau dėl jų, kad būčiau pavyzdys ir jie matytų, jog gali pasiekti bet ką, jei tik norės ir stengsis. Man visada buvo svarbu jausti artimųjų palaikymą ir pačiai rūpintis mane supančiais žmonėmis.
Kokie keliai jus atvedė į UK? Kur gyvenate ir galbūt gyvenote prieš tai?
UK gyvenu apie 19 metų. Atvažiavau praktikos studijų metu ir kažkaip pamačiau kelią, kuriuo galėčiau eiti. Tas kelias pasirodė vingiuotas, su daug duobių ir paslapčių, bet vis dar žiūriu į priekį juo eidama. Esu iš Vilniaus, bet studijavau Danijoje, ir jau gyvendama UK, Jorkšyre, turėjau planų grįžti į Lietuvą arba, kaip papildomą pasirinkimą, keltis į Olandiją ar Vokietiją. Tai atrodė kaip gera idėja, bet kartu su vaikais nusprendėme, kad kol jie paaugs, gyvensime Anglijoje.
Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu užsienyje?
Nebeatsimenu savęs Lietuvoje. Tai mano šeimos ir atostogų šalis, su daug gerų draugų ir giminaičių, nuostabiu maistu ir šiltais pokalbiais vakarais. Bet mano namai dabar Anglijoje, ir nematau tikslo lyginti. Tas lyginimas yra jausmų ir emocijų lygmenyje, labai priklausomas nuo savijautos.
Ko pasiilgstate būdama užsienyje?
Laisvalaikį leidžiu gamtoje, susitikimuose su draugais ir šeima.
Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje?
Supratau, kad yra įvairių žmonių, jie ateina ir išeina, lieka pažįstamais, o tik keli tampa draugais. Stengiuosi palaikyti neutralumą, bet kartais tai būna sunku, nes palaikant kažkieno nuomonę gali kilti įtaka mano šeimai ir bendravimui su mus supančiais žmonėmis. Lietuva - lyg pamirštas sapnas – geras, realistiškas, bet užmirštas. Supratau, kad mes visi keičiamės, ir Lietuva, ir žmonės taip pat pasikeitė.
Kokios jūsų svajonės verčia jus judėti į priekį?
Turėjau ir turiu daug svajonių, bet su laiku mano brangiausia vertybė tapo šeima, mano vaikai ir jų palaikymas. Kai užauginsiu ir išleisiu vaikus į pasaulį, turėsiu daugiau laiko skaityti, vaikščioti pajūryje ir džiaugtis ramybės akimirkomis. Dabar gyvenimas nesustoja – nuolat kažkur lekiame, bėgame. Tos tylos ir ramybės nebūna daug, kai turi vaikų, bet yra daug mažų ir didelių laimingų akimirkų... Jos vertos viso laiko visatoje. Tos akimirkos yra, kai vaikai ateina, apkabina, pabučiuoja prieš miegą, kai kartu juokiamės, kalbamės ar tiesiog būname kartu.
Iš kur semiatės įkvėpimo?
Įkvėpimo semiuosi iš gamtos, knygų (mėgstu fantastiką), savo vaikų ir draugų palaikymo bei apkabinimų. Iš nuostabių ir retų akimirkų, kurios kuria prisiminimus.
Kokia veikla jus domina be darbų, gal turite kokių nors hobių, laisvalaikio užsiėmimų?
Labai mėgstu vaikščioti gamtoje Jorkšyre, kuriame yra daug miestelių, laukų ir kalnų. Taip pat dalyvauju ir organizuoju užsienio susitikimus.
Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų?
Gyvenimas pasirenka kryptį, mes pasirenkame kelią. Nereikia bijoti to, ko mes nežinome; o kai žinome, jau per vėlu būti baisingais. Reikia žengti į priekį ir priimti pasekmes, kiekvienas gyvenimo kelio posūkis mus daug ko išmoko.
Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi?
Neskubėti gyventi, mėgautis akimirka ir matyti daugiau nei mato akys.
Kokią Svetlaną norėtumėte matyti ateityje? Kaip dėliojasi jūsų kelionė?
Noriu būti sveika ir turėti jėgų toliau džiaugtis ir liudyti, palaikyti mane supančius žmones ir nepasiduoti. Kelionė tik prasideda, bet žiūrėsiu į priekį ir priimsiu gyvenimą tokį, koks jis būna: visų spalvų ir atspalvių.
Aciū už pokalbį.
How would you introduce yourself?
I am a mother, a strong woman, I work in a job I love, and I'm grateful for occasional rainy days.
What do you do? What has your career path been like?
I am a project manager at one of the large food production companies. I started as a student equipment operator and over the past 19 years, I've learned and grown a lot. Sometimes things went well, sometimes it was harder, but I never stopped learning and allowed myself to make mistakes. I have lived and worked in London and its surroundings, Manchester, Skipton, and Leeds. It was enjoyable to discover new places and travel around England. I climbed the career ladder and learned to progress and move forward. Eventually, I realized that projects combining old traditions and innovation are closest to my heart and don't fit into standard change lists.
What is important to you personally and in your career? What values would you highlight?
I have two sons; they are my goal and motivating force. I've strived to achieve more for them, to be an example and show them that they can achieve anything if they want and try. It has always been important for me to feel the support of loved ones and to care for people around me.
What paths led you to the UK? Where do you live and perhaps lived before that?
I have lived in the UK for about 19 years. I came during my internship studies and somehow saw a path I could take. The path seemed winding, with many bumps and mysteries, but I still look ahead as I walk it. I am from Vilnius, but I studied in Denmark, and living in Yorkshire, UK, I had plans to return to Lithuania or, as an additional option, move to the Netherlands or Germany. It seemed like a good idea, but together with my children, we decided to live in England until they grow up.
How would you compare your quality of life in Lithuania to life abroad?
I don't remember myself in Lithuania anymore. It's my family's and vacation country, with many good friends and relatives, great food, and warm conversations in the evenings. But my home is now in England, and I don't see a reason to compare. Such comparison is on the level of feelings and emotions, highly dependent on personal well-being.
What do you miss while being abroad?
I spend my leisure time in nature, meeting with friends and family.
How has your perspective on Lithuania and Lithuanians changed since living abroad?
I've come to understand that there are various people; they come and go, remain acquaintances, and only a few become friends. I strive to remain neutral, but sometimes it's difficult because supporting someone's opinion can influence my family and interactions with people around us. Lithuania is like a forgotten dream – good, realistic, but forgotten. I've realized that we all change, both Lithuania and its people have changed too.
What dreams drive you forward?
I had and still have many dreams, but over time, my most precious value became family, my children, and their support. When I raise and release my children into the world, I'll have more time to read, walk by the sea, and enjoy moments of peace. Life doesn't stop – we're constantly rushing somewhere. There isn't much silence and peace when you have children, but there are many small and big happy moments... They are worth all the time in the universe. Those moments are when children come, hug, kiss goodnight, when we laugh together, talk, or simply be together.
Where do you find inspiration?
I draw inspiration from nature, books (I love fantasy), support from my children and friends, and hugs.
What activities interest you outside of work? Do you have any hobbies or leisure activities?
I love walking in nature in Yorkshire, which has many villages, fields, and hills. I also participate in and organize foreign meetings.
What advice would you give to people who are hesitant about decisions and life choices?
Life chooses a direction; we choose a path. There's no need to fear what we don't know; when we do know, it's too late to be afraid. We need to move forward and accept the consequences – every turn in life teaches us a lot.
What is the best advice you have received?
Don't rush to live; enjoy the moment and see more than meets the eye.
What Svetlana would you like to see in the future? How is your journey unfolding?
I want to be healthy and have the strength to continue enjoying and witnessing life, supporting the people around me, and not giving up. The journey is just beginning, but I will look ahead and embrace life as it comes: in all its colors and shades.
Thank you for the conversation.