Samanta Bohema: netikėtumo galimybė kiekvienoje gyvenimo akimirkoje (chance for the unexpected in each moment)

Photography by Evelina Kvartunaite

Kaip pristatytumėte save?

Galėčiau save pristatyti, kaip dabar madinga - esu Samanta Bohema. Rašytoja. Modelis. Dizainerė. Kūrėja. Menininkė. Verslininkė. Virėja. Gyvenimo stiliaus influencerė. Minčių architektė. Bet aš nemėgstu savęs aukštinti. Tegul tai už mane padaro kiti. Ir iš tiesų, esu tiesiog Samanta. Lygiai tokia pati, kaip ir tu. Esu visų pirma žmogus. Moteris. Dukra. Draugė. Žmogiški dalykai man nėra svetimi. Aš jaučiu ir išgyvenu, lygiai tą patį, ką ir kiekvienas planetos žmogus. 

Kokia veikla užsiimate? 

Visai nemažai laiko rašau viešą savo gyvenimo dienoraštį “Rytas.”. Darbo valandomis kepu pyragus ir gaminu maistą. O laisvu nuo darbo laiku, bandau sujungti visas išsilaksčiusias įdėjas ir paversti jas į verslą. Kūriu daiktus, be kurių mano kasdienybė neegzistuotų. Taip, bandydama pasidalinti savo kasdienybės malonumais ir įkvėpimais. Drabužiai, aksesuarai, interjero detalės iš kurių susideda Samanta ir spalvotas jos gyvenimas. 

Koks buvo jūsų karjeros kelias? 

Niekada nebuvau didelė karjeristė. Todėl ir šiandien negalėčiau sutikti, kad pasiekiau karjeros aukštumas. Visada stengiausi viskuo užsiimti nuoširdžiai. Taip, kad man pačiai būtų malonu ir įdomu. Labai stengiuosi ir, kad skaitytojas ar mano sekėjas, suprastų, kad tai, ką darau, ateina iš širdies. Ir tai, žinoma ne visada buvo labai lengva. Dažnai tiesiog labai sunku būti žmogumi. Esame atpratę nuo žmogiškumo. Natūralumo. Paprastumo. Visada ėjau savo pačios kuriamu keliu. Taip keliaujant, klaidos ir netektys neišvengiamos. Bet aš, jei ir pasiduodavau, tai tik trumpam. Visada, labiau už visus tikėjau savimi. Ir tai man padėjo pasiekti visko, ko norėjau. Aš pati save atvedžiau iki čia. Čia, kur dabar esu aš. Tikslo per naktį nepasieksi. Teks labai sunkiai ir nuolatos jo siekti. Iki kol, vieną dieną, pagaliau atsidursi ten, link ko taip sunkiai ėjai. Todėl ir aš, manau, kad vis dar einu link savo “karjeros”. Link savo tikslų. Kurie dygsta, kaip grybai po lietaus

Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?

Svarbiausia man gyventi gyvenimą taip, kaip aš noriu. Nebijau nepopuliarių pasirinkimų. Nebijau, būti kitokia. Todėl tiek mano asmeninis gyvenimas, tiek mano darbai, tikriausiai skiriasi nuo statistinio žmogaus. Man svarbu save išbandyti. Jausti aistrą viskame, ką darau. Nuoširdžiai viską daryti. Būti susidomėjusiai. Iš visos širdies. Iš visų jėgų. Noriu gyventi ir mokytis. Keistis. Noriu nuotykiu. Man tai labai svarbu. Todėl mano gyvenimas nepastovus. Nuolatos judantis ir kintantis. Nenoriu vieną dieną suprasti, kad neturiu ko prisiminti. Kad galėjau nuveikti tikrai daugiau. Todėl esu nuoširdi gyvenimo avantiuristė. Gyventi man yra didžiausias gyvenimo malonumas.

Kokie keliai jus atvedė į Norvegiją? 

Mano mama išrinko man šitą kelią. Kai dar buvau jaunos paauglystės metuose, gyvenome Panevėžyje. Kur, neslėpsiu, nebuvo labai lengva galą su galu sudurti. Kaip tik dėl tos priežasties, mano mama išvažiavo mums laimės ieškoti į Norvegiją. Kur, po kurio laiko, atsiradau ir aš. Ir kur, po 20 metų, mes vis dar gyvenam. 

Kur gyvenate ir galbūt gyvenote prieš tai?

Šiuo metu gyvenu Norvegijoje. Per tuos gyvenimo metus teko pagyventi ir kitur. Buvau sugrįžusi į Lietuvą. Išsikrausčiusi į Portugaliją. Italiją. Pusę metų net gyvenau Indijoje. 

Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu užsienyje? 

Nežinau ar galiu lyginti gyvenimo kokybes tarp Lietuvos ir Norvegijos. Nes mano suvokimu, tai tiesiog nesulyginama. Juolab, kad Lietuvoje gyvenau prieš 10 metų. Ir džiaugiuosu tik tuo, kad tuomet buvau jauna merga ir daugelis dalykų, kurie man dabar labai svarbūs gyvenime, tada man nerūpėjo. Dabar, nei už ką nenorėčiau gyventi Lietuvoje. Ta šalis man labai svetima ir visiškai ne mano skonio. Kai atvykstu į Lietuvą, save laikau turiste. Man Lietuva jau svetima. Aš neturiu ten namų. Visada tenka apsistoti viešbučiuose. Esu ten tik svečias. Norvegijoje gyvenu 100 kartų geriau, nei tada, Lietuvoje. Tikiu, kad net jei ir dabar sugalvočiau pagyventi Lietuvoje, taip gera gyventi, kaip Norvegijoje, nebūtų. Užtenka kelių dienų Lietuvoje, kad tai kas kart vis iš naujo suprasčiau.

Ko pasiilgstate būdama užsienyje?

Gyvendama Norvegijoje, pasiilgstu savo draugų gyvenančių Lietuvoje. Lietuva man taip pat užsienis. Nes savo namais laikau Norvegiją. Todėl svečiuodamasi Lietuvoje, visada pasiilgstu namų. Norvegiško komforto. Problemų sprendimo būdų. Dažnai Lietuvoje atsitrenkiu į sieną. Jaučiuosi, kad niekam nerūpi mano problemos, nesklandumai ar nesusipratimai. Tiek metų gyvenant Norvegijoje, tai mane visada šokiruoja. 

Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje? 

Manau, kad mano požiūris nepakito. Nes šalį palikau dar būdama vaikas. Tuomet tikrai neturėjau jokios nuomonės nei apie lietuvius, nei Lietuvą. Augant ir bėgant metams mano požiūris į šiuos dalykus augo ir kito, kartu su manimi ir mano gyvenimo aplinkybėmis. Nenoriu būti akiplėša, bet kartu nenoriu ir meluoti. Mano nuomonė nėra pati geriausia. Manau, kad Lietuva be galo niūri ir uždara šalis. Visada apninka prieblandos jausmas, užsukus. Skurdas, nepatenkinti, pasidavę žmonės. Nerūpestinga socialinė programa. Toks jausmas, kad Lietuva savo gyventojais visiškai nesirūpina. O žmonės pilki, suvarge, nelaimingi, siauro proto, neišpruse, pavydūs, pikti, melagiai.

Kokios jūsų svajonės verčia jus judėti į priekį? 

Mano didžiausia svajonė yra gerai gyventi. Į šitą sampratą man sutelpa visi gyvenimo malonumai ir mano norai. Gerai gyventi man yra daryti tai, ką noriu. Būti sveikai. Mylimai. Mylinčiai. Gerai. Kitų gerume. Šypsotis. Patirti. Augti. Keistis. Nepasiduoti. Kurti. Matyti. Jausti. Atrasti. Prarasti. Gerai gyventi yra tiesiog gyventi ir jaustis patogiai savo gyvenime. Kad ir koks jis bebūtų. 

Iš kur semiatės įkvėpimo?

Mane įkvepia viskas aplinkui. Gamta. Metų laikai. Sutikti žmonės. Buvusios manęs paveikslas. Būsimosios manęs paveikslas. Mane įkvepia net maistas, kurį valgau. Stiklinė vandens. Kelionės. Nauji, dar neišbandyti, gąsdinantys dalykai. Mane labai įkvepia ir mano mama. Kuri su manimi visą mano gyvenimą. Ji, man nepaliaujamai rodo stiprios ir išmintingos moters paveikslą. Kuriuo sekdama daug suprantu apie nelengvą moters dalią. 

Kokia veikla jus domina be darbų, gal turite kokių nors hobių, laisvalaikio užsiėmimų? 

Mane labai domina žmonės. Tenka daug bendrauti su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Tiek mano darbo dėka, tiek mano tinklaraščio dėka. Esu sužavėta žmonių skirtumais. Norėčiau savo gyvenimo veiklas ir toliau sieti su žmonėmis. Atvirai pasakius, laisvalaikio nelabai turiu. Kai jo turėdavau jodinėdavau. Šokdavau tango. Daugiau keliaudavau. Skaitydavau. Dabar, turėdama laisvą minutę, keliauju arba leidžiu laiką su savo mylimais. Kad ir kokia egoistiška bebūčiau, ryšys ir laikas su artimaisiais man labai brangus. Labai vertinu kiekvieną žmogų esantį mano gyvenime. Bet iš dalies, galiu drąsiai teigti, kad tiek mano darbas, verslas ar rašymas, yra mano hobiai. Man be galo patinka tuo užsiimti. Tai man duoda daug peno mano sielai. Mano protui. Ir besikuriančiai ir nuolatos kintančiai mano asmenybei. 

Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų? 

Dvejonių neišvegsime. Svarbiose gyvenimo akimirkose, jos visada mus aplankys. Bet aš mėgstu savo dvejones pasikviesti kavos puodeliui. Susidraugauti su jomis. Ir tiesiog leisti joms būti. Lai jos gyvena. O aš, nors ir susikabinusi parankėmis su dvejonėmis, vis tiek darau, tai, ko taip labai man norisi.  Svarbu, sau išsiryškinti svarbiausią jausmą iš visų, tuo metu tave užvaldžiųsių. Išaukštinti jį iki begalybės. Pradėti juo tikėti. Ir tiesiog aklai juo sekti. 

Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi?

Viskas pasidaro darymo būdu. 

Kokią Samantą norėtumėte matyti ateityje? Kaip dėliojasi jūsų kelionė? 

Mano svajonių Samanta yra besišypsanti. Sveika. Žvaigždėtomis akimis. Nuolatos judanti. Kintanti. Šiek tiek, kaip visada, filantropiška. Paprasta. Nuoširdi ir gera. Aš nežinau, kaip dėliojasi mano kelionė. Tikriausiai, net mano kelionė pati to nežino. Tai mane labiausiai ir džiugina. Netikėtumo galimybė kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Tai yra didžiausia gyvenimo dovana. Net jei ir atetyje manysiu jau kitaip, tikiuosi, kad tiesiog būsiu laiminga.

How would you introduce yourself?

I could introduce myself as is fashionable now - I'm Samanta Bohema. Writer. Model. Designer. A creator. Artist. A businesswoman. A cook. Lifestyle influencer. Architect of thoughts. But I don't like to promote myself. Let others do it for me. And really, I'm just Samanta. Just the same as you. I am first and foremost a human being. A woman. Daughter. Girlfriend. Human things are no stranger to me. I feel and experience exactly the same as every person on the planet.

What do you do?

I've been writing a public diary of my life "Rytas." (“Morning.”) for quite some time. I bake cakes and cook during working hours. And in my spare time, I try to combine all the scattered investments and turn them into a business. I create things without which my everyday life would not exist. Yes, trying to share the pleasures and inspirations of my everyday life. Clothes, accessories, and interior details that make up Samanta and her colorful life.

What was your career path? 

I have never been much of a career person. Therefore, even today I could not agree that I have reached the heights of my career. I always tried to do everything sincerely. So that it would be pleasant and interesting for me. I also try very hard so that the reader or my follower understands that what I do comes from the heart. And this, of course, was not always very easy. Often it is just very difficult to be human. We are weaned from humanity. Authenticity. Simplicity. I have always followed my own path. When travelling like this, mistakes and losses are inevitable. But if I did give up, it was only for a while. I have always believed in myself more than anyone else. And it helped me achieve everything I wanted. I brought myself here. This is where I am now. You will not achieve your goal overnight. You will have to strive for it very hard and constantly. Until, one day, you finally find yourself where you've been working towards so hard. That's why I think I'm still moving towards my "career". Towards your goals. Which sprout like mushrooms after the rain 

What is important to you in your personal life and what affects your career? What values ​​would you highlight?

The most important thing for me is to live my life the way I want. I'm not afraid of unpopular choices. I'm not afraid to be different. Therefore, both my personal life and my work are probably different from a statistical person. It is important for me to test myself. To feel the passion in everything I do. Do everything sincerely. To be interested. With all my heart. I want to live and learn. Change. I want an adventure. It is very important to me. Therefore, my life is unstable. Constantly moving and changing. I don't want to realize one day that I have nothing to remember. That I could really do more. Therefore, I am a sincere adventurer in life. To live is the greatest pleasure of life.

How did you end up in Norway? 

My mother chose this path for me. When I was still a young teenager, we lived in Panevėžys. Where I will not hide, it was not very easy to make ends meet. It was precisely for this reason that my mother went to Norway to find our happiness. Where, after a while, I also appeared. And now, 20 years later, we still live here.

Where do you live and may have lived before? 

I had returned to Lithuania. Also moved to Portugal, Italy. I even lived in India for half a year.

How would you compare your quality of life in Lithuania with life abroad? 

I don't know if I can compare the quality of life between Lithuania and Norway. Because as far as I'm concerned, it just doesn't compare. Especially since I lived in Lithuania 10 years ago. And I'm only happy that I was a young girl then and many things that are very important to me in life then I didn't care about. Now, I wouldn't want to live in Lithuania. That country is very foreign to me and not to my taste at all. When I come to Lithuania, I consider myself a tourist. Lithuania is already foreign to me. I don't have a home there. You always have to stay in hotels. I'm just a guest there. I live in Norway 100 times better than in Lithuania. I believe that even if I thought of living in Lithuania now, it would not be as good as living in Norway. A few days in Lithuania are enough for me to understand it again and again.

What do you miss about being abroad? 

Living in Norway, I miss my friends who live in Lithuania. Yet Lithuania is foreign to me. Because I consider Norway my home. Therefore, when visiting Lithuania, I always miss home. Norwegian comfort. Ways to solve problems. I often hit the wall in Lithuania. I feel that no one cares about my problems or misunderstandings. Having lived in Norway for so many years, this always shocks me.

How did the attitude towards Lithuania and Lithuanians change after you started living abroad?

I think my attitude hasn't changed. Because I left the country when I was still a child. At that time, I really had no opinion about Lithuanians or Lithuania. As I grew up and over the years, my attitude towards these things grew with me and the circumstances of my life. I don't want to be blatant, but I also don't want to lie. My opinion is not the best. I think that Lithuania is an extremely gloomy and closed country. There's always a sense of twilight when you turn up. Poverty, dissatisfied, surrendered people. A carefree social program. There is a feeling that Lithuania does not care about its residents at all. And people are grey, troubled, unhappy, narrow-minded, ignorant, jealous, angry, liars.

What are the dreams that keep you moving forward? 

My biggest dream is to live well. All the pleasures of life and my desires fit into this concept. Living well for me is doing what I want. To be healthy. Beloved. Have lovers.  To smile. To experience. To grow. To change. To not give up. To create. To see. To feel. To discover. To lose. Living well is simply living and being comfortable in your life. Whatever it is.

Where do you draw your inspiration from? 

Everything around me inspires me. Nature. Seasons. Meeting people. A picture of my ex. A picture of the future me. Even the food I eat inspires me. A glass of water. Travels. New, untried, scary things. My mother also inspires me a lot. Which is with me all my life. She always shows me the image of a strong and wise woman. Following what I understand a lot about the difficult part of a woman.

What activities are you interested in besides work, do you have any hobbies or leisure activities? 

I am very interested in people. There is a lot of interaction with complete strangers. Both thanks to my work and thanks to my blog. I am fascinated by the differences between people. I would like to continue to connect my life activities with people. To be honest, I don't have much free time. When I had it, I rode. I used to dance tango. I travelled more. I used to read. Now, when I have a free minute, I travel or spend time with my loved ones. No matter how selfish I am, I value connection and time with loved ones. I really appreciate every person in my life. But in part, I can safely say that both my work, business and writing are my hobbies. I absolutely love doing it. It gives me a lot of food for my soul. To my mind. And to my evolving and ever-changing personality.

What would you advise people who are hesitating about decisions, and life path choices?

We will not hesitate. In important moments of life, they will always visit us. But I like to invite my hesitation for a cup of coffee. Make friends with them. And just let them be. Let them live. And I, even though my hands are clasped with hesitation, I still do what I want so much. It is important to highlight for yourself the most important feeling from all the ones that took over you at that time. Exalt him to infinity. Start believing in him. And just blindly follow him.

What's the best advice you've ever received?

Everything happens by doing.

What kind of Samanta would you like to see in the future? How is that journey going?

The Samanta of my dreams is a smiling one. Healthy. Starry-eyed. Constantly moving. Changing. Philanthropic as always. Simple. Sincere and good. I don't know how my journey is going. Probably, even my journey itself does not know this. This makes me the happiest. The possibility of the unexpected in every moment of life. This is life's greatest gift. Even if I think differently in the future, I hope that I will just be happy.