Milda Varnauskaitė: įkvėpimas ateina stebint aplinką (inspiration comes from observing the environment)

Photography by Evelina Kvartunaite

Kaip pristatytumėte save? 

Esu smalsi, kurianti ir auganti būtybė. Dar pasakotoja, draugė, teta, sesuo, dukra. 

Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?

Esu istorijų pasakotoja. Karjeros kelias, kaip ir priklauso, buvo įdomus ir vingiuotas. Lietuvoje dirbau adminstracinį darbą, kai nusprendžiau, kad norėčiau daugiau kurti. Internete radau istorijų pasakojimo (storytelling) kursus Amsterdame, Nyderlanduose, ir nusprendžiau išbandyti. Atvažiavau į savaitgalio kursus, bet to užteko, kad iškart suprasčiau, jog noriu daugiau išmokti ir dirbti pasakotoja. Paskui sekė 6-eri metai darbo ir patirties Amsterdame. Dabar kiek daugiau nei pusmetį esu grįžusi į Lietuvą. Dirbu pasakotoja Lietuvoje, pati pasakoju ir kitus mokau, kaip geriau pasakoti savo istorijas. 

Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?

Man svarbūs ryšiai su žmonėmis, stengiuosi, kad artimieji, draugai žinotų, jog man yra brangūs. Stengiuosi skirti visiems kokybiško laiko kartu, išklausyti, pagirti. Žinoma, būna etapų, kai nespėju, darbas suvalgo daugiausiai laiko, bet pastanga visada išlieka. 

Darbe ir gyvenime ypač vertinu žodžio laikymąsi, dirbu su žodžiu, žodis man nėra tuščias garsas. Vertinu gebėjimą save, savo emocijas ir patirtį išreikšti žodžiais. Dar išskirčiau smalsumą ir kūrybiškumą bei atvirumą kitiems ir pasauliui. 

Kokie keliai jus atvedė į Nyderlandus? Kur gyvenate ir galbūt gyvenote prieš tai?

Mane atvedė noras mokytis istorijų pasakojimo. Atvažiavau viena, nieko čia nepažinodama. Esu trumpai gyvenusi Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje prieš tai. 

Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu užsienyje?

Labai sudėtingas klausimas, nes ir Lietuva, ir užsienis turi savo pliusus ir minusus. Man labai patinka Amsterdamas, tai visada bus mano vienas mylimiausių miestų, jame gimiau kaip kūrėja. Lietuvoje jaučiu daugiau stabilumo, smagu būti arčiau šeimos, tačiau ir labai ilgiuosi Amsterdamo tempo, multikultūriškumo, įvairovės. Gyvendama užsienyje užsiauginau antrą širdį, tad būdama Nyderlanduose jaučiuosi labiau lietuvė, o būdama Lietuvoje jaučiuosi esanti labiau olandė. 

Ko pasiilgstate būdama užsienyje?

Pasiilgdavau šeimos, draugų, maisto, gamtos. Dabar to paties pasiilgstu iš Nyderlandų, gyvendama Lietuvoje. Net truputį juokinga :) 

Kaip viskas atrodė grįžus į Lietuvą?

Kai atvykau į Amsterdamą, mane viskas jame nervino pirmus du tris metus. Nervino bendravimo kultūra, maistas, papročiai. Viskas kėlė daug streso, nepatogumo, atrodė, kad į kiekvieną situaciją įeinu neturėdama jokių žinių, kaip joje elgtis, atrodė, kad visi mane stebi ir pagal tai, kaip elgiuosi, sprendžia ne tik apie Lietuvą, bet visą Rytų Europą. Nežinau, kaip ištvėriau tą laikotarpį, neturėjau nei daug draugų, tik daug dirbau ir norėjau gauti kuo daugiau patirties. Visgi po to laikotarpio, kai ėmiau įdėti daugiau pastangų suprasti olandus ir jų kultūrą, kai truputį apslopo pirmasis įspūdis ir nurimo kultūrinis šokas, ėmiau mėgautis gyvenimu Amsterdame. Visiškai įsimylėjau šį miestą, užmezgiau tvirtas draugystes, džiaugiausi karjera. 

Šiuo metu Lietuvoje išgyvenu panašų pradinį erzelį, atgalinį kultūrinį šoką. Reikia vėl keisti daugybę įpročių, kas kelia diskomfortą ir dažnai stresą. Pavyzdžiui, Nyderlnduose buvau visiškai pripratusi naudotis vien viešuoju transportu, visur galėjau nuvažiuoti traukiniu. Įsivaizduokit, tai tapo labai stipriu įpročiu per šešerius metus, tad Lietuvoje , kur nėra tokia išvystyta viešojo transporto sistema, kur tikrai sunku verstis be mašinos, man vis tenka pabambėti. Žinau, kad šis etapas praeis, tad stengiuosi vis prisiminti, kas mane nervindavo Nyderlanduose ir koncentruotis į pozityvią grįžimo į Lietuvą pusę.  

Kokios jūsų svajonės verčia jus judėti į priekį?

Noriu, kad lietuviai pasakotų daugiau istorijų. Noriu, kad kiekviename kaime vyktų istorijų pasakojimo vakarai, kiekvienas didesnis miestas turėtų savo istorijų pasakojimo festivalius, kur jauni ir seni dalintųsi savo istorijomis ir semtųsi iš jų stiprybės, pamatytų, kokie stiprūs ir galingi yra. Noriu, kad ir mūsų istorijos būtų girdimos užsienyje, svajoju keliauti aplink pasaulį po istorijų pasakojimo festivalius ir pasakoti istorijas iš gyvenimo ir iš folkloro. 

Iš kur semiatės įkvėpimo?

Iš gyvenimo, iš meno, gamtos. Įkvėpimas ateina stebint aplinką, taip pat keliaujant, bet dažniausiai atsisėdus ir ilgai sėdint prie tuščio lapo. Labai įkvepia deadline’ai :D 

Kokia veikla jus domina be darbų, gal turite kokių nors hobių, laisvalaikio užsiėmimų?

Esu kambarinių gėlių augintoja ir didelė fanė. Kasryt visas apeinu, pakalbinu, apskabau ir paglostau savo gėlytes. Labai mėgstu šokti, kartais nueinu į klubą ir gerai išsišoku. Mėgstu klausytis įvairios muzikos, patinka koncertai. Lankau muziejus, galerijas. Be to, daug dėmesio skiriu nuobodžiavimui.  Niksen, t.y. nieko neveikimo, tiesiog būvimo, koncepto irgi išmokau Nyderlanduose. Kai daug dirbu, tuomet ir daug nuobodžiauju. Atsigulu ant suoliuko ar žolės ir ilgai žiūriu į plaukiančius debesis. Visiems rekomenduoju. 

Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų?

Pabūti su savimi ir išgirsti save. Niekas, nei jokie guru, nei mokytojai, nei artimieji negali jums padėti suprasti, kas esate ir ko norite. Įsiklausykite į save, ir skirkite daug laiko intuicijai lavinti, ją girdėti kasdien, o ne tik, kai reikia priimti itin svarbius gyvenimo sprendimus. Nes tik tas vis garsėjantis balsas iš vidaus gali padėti suprasti, kur turite būti, su kuo bendrauti, ką veikti, ir net ką valgyti. 

Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi? 

Šiaip labai nemėgstu klausyti kitų žmonių man duodamų patarimų, bet stengiuosi labai girdėti patarimus, kuriuos man siunčia mano intuicija, vidinis balsas. Štai, pavydas yra vienas geriausių patarėjų, jis labai gerai nušviečia, ko jums trūksta tuo metu gyvenime, ko iš tikro norite sau, o ne tik galvojate, kad norite. Pavydo energiją reikia kreipti ne į žmogų, kuriam pavydite, o į savo tikslų siekimą ir savo gyvenimo keitimą, kad nereiktų pavydėti. Pavydas padėjo ir apsispręsti dėl grįžimo į Lietuvą. Pastebėjau, kad vis pavydžiu draugei olandei, kuri karts nuo karto savaitgaliais nuvažiuoja pas tėvus. Po beveik dviejų metų ir pati jau galėjau taip pas juos vis nuvažiuoti. 

Kokią Mildą norėtumėte matyti ateityje? Kaip dėliojasi jūsų kelionė?

Atvirą, šiltą, smalsią save matau keliaujančią po pasaulį, pasakojančią istorijas, o sugrįžtančią į šiltus ir jaukius namus, kuriuose yra vietos kambarinėms gėlėms, įvairių kultūrų patirtims ir žmonėms. 

How would you introduce yourself? 

I am a curious, creative and growing being. Also storyteller, friend, aunt, sister, and daughter. 

What activities do you do? What was your career path? 

I am a storyteller. The career path, as it should be, has been interesting and winding. I was doing an administrative job in Lithuania when I decided that I would like to create more. I found a storytelling course online in Amsterdam, the Netherlands, and decided to give it a try. I came to the weekend course, but that was enough for me to immediately understand that I wanted to learn more and work as a storyteller. This was followed by 6 years of work and experience in Amsterdam. I have been back to Lithuania for more than half a year now. I work as a storyteller in Lithuania, I tell stories myself and teach others how to tell their stories better. 

What is important to you in your personal life and what affects your career? What values ​​would you highlight? 

Relationships with people are important to me, I try to let my relatives and friends know that they are dear to me. I try to give everyone quality time together, to listen, to praise. Of course, there are stages when I don't make it, work eats up most of the time, but the effort always remains. In work and life, I especially value keeping the word, I work with the word, the word is not an empty sound for me. I appreciate the ability to express myself, my emotions and experiences in words. I would also highlight curiosity and creativity and openness to others and the world. 

What paths led you to the Netherlands? Where do you live and may have lived before? 

I was driven by a desire to learn storytelling. I came alone, not knowing anyone here. I have lived briefly in Estonia and the UK before that. 

How would you compare your quality of life in Lithuania with life abroad? 

It is a very complicated question because both Lithuania and abroad have their pluses and minuses. I really like Amsterdam, it will always be one of my favourite cities, I was born here as a creator. I feel more stable in Lithuania, it's nice to be closer to my family, but I also really miss the pace, multiculturalism and diversity of Amsterdam. Living abroad, I grew a second heart, so when I am in the Netherlands I feel more Lithuanian, and when I am in Lithuania I feel more Dutch. 

What do you miss about being abroad? 

I missed family, friends, food, and nature. Now I miss the same thing from the Netherlands, living in Lithuania. Even a little funny :)

How did everything look when you returned to Lithuania?

When I arrived in Amsterdam, I was nervous about everything there for the first two or three years. Communication culture, food, customs - everything caused a lot of stress and discomfort, it seemed that I entered every situation without any knowledge of how to behave in it, it seemed that everyone was watching me and judging not only Lithuania, but the whole of Eastern Europe based on how I behaved. I don't know how I survived that period, I didn't have many friends, I just worked a lot and wanted to get as much experience as possible. 

However, after the period when I started to make more efforts to understand the Dutch and their culture when the first impression and the culture shock subsided a little, I started to enjoying living in Amsterdam. I completely fell in love with this city, made strong friendships, and enjoyed my career.

At the moment, in Lithuania, I am experiencing a similar initial irritation, retrograde culture shock. Many habits need to be changed again, which causes discomfort and often stress. For example, in the Netherlands I was completely used to using only public transport, I could go everywhere by train. Just imagine, this has become a very strong habit in six years, so in Lithuania, where the public transport system is not so developed, where it is really difficult to do business without a car, I keep having to complain. I know that this phase will pass, so I try to remember what made me nervous in the Netherlands and concentrate on the positive side of returning to Lithuania.

What are your dreams that keep you moving forward?

I want Lithuanians to tell more stories. I want every village to have storytelling evenings, every major city to have its own storytelling festivals, where young and old share their stories and draw strength from them, see how strong and powerful they are. I want our stories to be heard abroad, I dream of travelling around the world to storytelling festivals and telling stories from life and from folklore.

Where do you draw your inspiration from?

From life, from art, from nature. Inspiration comes from observing the environment, as well as travelling. Yet mostly from sitting down and sitting with a blank page for a long time. Deadlines are very inspiring :D

What activities are you interested in besides work, do you have any hobbies or leisure activities?

I am a grower and a big fan of indoor flowers. Every morning I go around, talk to them, hug and pet my flowers. I really like to dance, sometimes I go to a club and dance it all out. I like to listen to various music, I like concerts. I visit museums and galleries. Also, I pay a lot of attention to boredom. “Nixen”, i.e. I also learned the concept of doing nothing, just being, in the Netherlands. When I work a lot, I get bored a lot. I lie down on a bench or grass and look at the floating clouds for a long time. I recommend it to everyone.

What would you advise people who are hesitating about decisions, or life path choices?

Be with yourself and hear yourself. No one, no gurus, no teachers, no relatives can help you understand who you are and what you want. Listen to yourself, and spend a lot of time developing your intuition, listening to it every day, not just when you have to make important life decisions. Because only that increasingly loud voice from within can help you understand where you need to be, who to communicate with, what to do, and even what to eat.

What's the best advice you've ever received?

Anyway, I really don't like to listen to the advice other people give me, but I try very hard to listen to the advice sent to me by my intuition, my inner voice. See, jealousy is one of the best advisors, it illuminates very well what you lack in your life at that time, what you really want for yourself, not just what you think you want. The energy of jealousy should not be directed toward the person you are jealous of, but towards achieving your goals and changing your life so that you don't have to be jealous. Jealousy also helped to decide on returning to Lithuania. I found myself envious of my Dutch friend who occasionally goes to visit her parents on the weekends. After almost two years, I was able to go to them again and again.

Which Milda would you like to see in the future? How is your trip going?

I see myself as an open, warm, curious person travelling around the world, telling stories, and returning to a warm and cosy home where there is room for indoor flowers and experiences of different cultures and people.